Tikėtis, kad įvedant eurą kainos Lietuvoje staiga nustos augti – neprotinga. Kainos auga nuolatos. Ir tai susiję ne su verslininkų godumu ar didėjančiomis įmonių sąnaudomis, o su pinigų sistema ir Europos centrinio banko (ECB) vykdoma pinigų politika. Ji užtikrina, kad pinigų kiekis didėja sparčiau nei auga ekonomikos produktyvumas ir bendrasis vidaus produktas (BVP). Todėl neišvengiamai auga ir kainos.
Tačiau Vyriausybė skatina verslą, asociacijas ir savivaldybes pasižadėti nekelti prekių ir paslaugų kainų. Tai numatyta Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandume, kurį kartu su Ministru pirmininku, finansų ministru ir ūkio viceministre pasirašė 3884 įmonių, 61 asociacija ir 59 savivaldybės (Molėtai neprisijungė). Gal memorandumas tėra viešųjų ryšių akcija ir gyventojų nuraminimas? Juk keista būtų reikalauti, kad dėl jo kainos staiga imtų ir sustotų augusios.
Nepaisant to, pasirašiusi memorandumą valdžia pati prisideda prie kainų didėjimo ir pažeidžia savo pasiūlytą sąžiningumo principą nekelti kainų prisidengiant euro įvedimu.
Pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu, spalio mėnesį minimali mėnesinė alga (MMA) buvo padidinta nuo 1 000 iki 1 035 Lt arba nuo 290 iki 300 eur. Vargu, ar būtų galima ginčytis, kad šis padidinimas nėra siejamas su euro įvedimu: pradedant nuo to, kad eurais naujoji MMA yra apvalus skaičius, o baigiant tuo, kad pastarojo MMA kėlimo niekas detaliai nevertino. O juk MMA yra minimali darbo jėgos kaina, be to – privaloma visiems. Todėl jos padidinimas pažeidžia pačios valdžios išsikeltą principą nekelti kainų prisidengiant euru. O dar gi svarstoma MMA didinti iki 1 122 Lt (325 Eur).
Svarbiausia ne tai, kad šis sprendimas jau pats pažeidžia memorandumą ir jame numatytą sąžiningumo principą. Bet jis verčia kainas sparčiau kelti ir privatų sektorių. Kai kurios įmonės dėl MMA didinimo yra priverstos didinti savo prekių ir paslaugų kainas. Tai ypač būdinga įmonėms, turinčioms daug MMA uždirbančių darbuotojų ir esančioms prastoje finansinėje padėtyje. Kaip parodė šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta įmonių apklausa, kurios du trečdaliai respondentų buvo mažų ir vidutinių įmonių atstovai, 18 % iš jų dėl MMA kėlimo pastaraisiais metais didino prekių ir paslaugų kainas. Jei MMA ateityje didėtų 50 ar 200 litų, kainas didintų atitinkamai 14 % ir 28 % įmonių.
Kitas pavyzdys – politikai žada, kad bus didinamos ir viešųjų paslaugų kainos, t. y. didės biudžeto išlaidos ir mokesčiai. Seimo svarstomas 2015 m. biudžeto projektas viešųjų paslaugų kainą padidintų 6 %: nacionalinio biudžeto išlaidas (be ES lėšų) numatyta didinti nuo 23,6 mlrd. litų (6,8 mlrd. Eur) šiemet iki 25 mlrd. Lt (7,2 mlrd. Eur) kitąmet. Didėja ir deficitas, kuris yra ne kas kita, kaip ateities mokesčiai. Didinant išlaidas, didinami ir mokesčiai, kurie ir yra viešųjų paslaugų kaina. Pavyzdžiui, jau padidinti akcizai, svarstoma išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę.
Kol kas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą pasirašė tik apie 6 % Lietuvos įmonių. Tai rodo, kad verslas nėra linkęs pažadėti to, ko realistiškai negalės išpildyti. Gaila, to paties nepadarė ir pati valdžia, pasiūliusi kitiems kainų nekelti ir čia pat savo pažadą sulaužiusi.
