Valdžioje svarstoma galimybė leisti darbdaviams nemokėti fizinių asmenų pajamų ir Sodros mokesčių už kiekvieną priimtą bedarbį. Valdžia griebiasi ekonomiškai nepagrįstų, atsitiktinių priemonių, kurios gali atimti darbą iš dirbančiųjų, kadangi jų darbas kainuos vos ne du kartus brangiau už dabartinių bedarbių. Taip gaišdama laiką ji pamiršo savo rinkiminį pažadą revizuoti ir panaikinti per dešimtį metų sukurtus verslo suvaržymus. Vienas iš jų netrukus atims darbą ir pajamas iš dabartinių patentininkų, kuriems naujoji valdžia žadėjo išplėsti veiklos galimybes.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kreipėsi į valdžios institucijas, ragindamas skubiai peržiūrėti nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius privalomųjų patentų išdavimo fiziniams asmenims tvarkos pakeitimus, patvirtintus 2000 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1094 „Dėl privalomųjų patentų išdavimo fiziniams asmenims tvarkos”. Naujoji tvarka prieštarauja Vyriausybės programos nuostatai sudaryti sąlygas savarankiškai dirbti išsiperkant vienkartinį patentą, ji apribos galimybes užsiimti ūkine-komercine veikla neregistruojant įmonės, skatins šešėlinių sandorių sudarymą.
Pagal naująją tvarką bus draudžiama parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas įmonei ar kitam juridiniam asmeniui, jeigu patento veiklos rūšis sutampa su įmonės ar kito juridinio asmens veikla (bent viena jos rūšimi). Nuo 2000 m. spalio 1 d. šis apribojimas taikomas statybos ir remonto darbams. Patentinių veiklų sąraše taip pat išskiriamos veiklos rūšys, kurioms išduotas patentas suteiktų teisę parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas tik gyventojams.
Vadovaujantis patentų taikymo logika ir tikslais, patento mokestis turi sudaryti žmonėms galimybes teikti paslaugas ar atlikti darbus nesamdant kitų asmenų ir neregistruojant įmonės. Taigi patentas – tai „pakeistinė” fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo forma, kurios pagrindinis privalumas – paprastumas ir priimtinumas eiliniam žmogui. Patentų naudojimas turėtų būti plėtojamas, siekiant atgaivinti ekonominį aktyvumą ir sudaryti galimybę užsidirbti kuo platesniam žmonių ratui. Tačiau pagal galiojančią tvarką taikomas baigtinis veiklos rūšių, kuriomis verstis išduodami privalomieji patentai, sąrašas. Toks veiklos rūšių vardinimas yra netikslingas, nes neįmanoma numatyti visų veiklų, kurių gali imtis žmonės ir mokestis už kurias galėtų būti sumokėtas įsigyjant patentą.
Naujoji tvarka apriboja veiklas, kurioms išduotas patentas suteikia teisę teikti paslaugas ar atlikti darbus įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms. Taigi, fiziniai asmenys, norintys teikti paslaugas ar atlikti darbus įmonėms, privalės arba patys steigti įmonę, arba dirbti pagal darbo sutartį (pagal darbo sutarties įstatymą visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje fizinio asmens atliekami darbai turi būti forminami darbo sutartimi, išskyrus darbus pagal autorinę sutartį ir kai darbus atlieka asmuo, turintis licenciją). Kita vertus, pasinaudoti rangos sutartimi šiuo atveju bus neįmanoma, nes, netinkamai pakeitus Darbo sutarties įstatymą, rangos sutartis gali būti sudaroma tik su asmeniu, įsigijusiu patentą, ir tik tais atvejais, kai išduotas patentas suteikia teisę teikti paslaugas ar atlikti darbus įmonėms.
Dėl sudėtingo įmonių steigimo, veiklos ir likvidavimo reglamentavimo dauguma dabartinių patentininkų nepajėgtų tapti įmonininkais, o tie, kurie taptų, būtų prislėgti didžiulės reguliavimų naštos. Kita vertus, dėl itin griežtų darbo santykių reguliavimų mažai tikėtina, kad jie sudarytų darbo sutartis su įmonėmis – tokių sutarčių vengiama tiek pastoviam, tiek ir laikinam darbui. Abiem atvejais padidėtų mokesčiai dabartiniams patentininkams. Dėl šių aplinkybių galima prognozuoti, kad dauguma dabartinių patentininkų pasitrauktų į šešėlį, biudžetas ne tik nepasipildys, bet sumažės šiuo metu iš patentų gaunamomis įplaukomis.
Tam, kad būtų sudarytos galimybės žmonėms neregistruojant įmonės teikti paslaugas ar atlikti darbus fiziniams ir juridiniams asmenims, LLRI siūlo:
panaikinti apribojimą išsipirkus patentą teikti paslaugas ar atlikti darbus įmonėms ar kitiems juridiniams asmenims;
atsisakyti baigtinio veiklos rūšių vardinimo bei sudaryti sąlygas plėtoti patento naudojimą, leidžiant pildyti patentinių veiklų sąrašą „iš apačios”, t.y. mokesčių mokėtojams pateikus prašymą mokėti mokestį už tam tikrą veiklą įsigyjant patentą;
nustatyti, kad patento mokestis nėra privalomas, ir leisti pasirinktinai mokėti arba patento mokestį, arba proporcinį pajamų mokestį (20 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį nuo „kitų pajamų” pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnį);
panaikinti darbo įstatymuose numatytus reikalavimus darbo sutartimi įforminti visus įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje fizinio asmens atliekamus darbus ir leisti laisvai sudaryti darbo, rangos, pavedimo, atstovavimo, autorines ir kitas sutartis;
panaikinti reikalavimą rangos sutartį sudaryti tik su patentą turinčiu asmeniu.
