Šventės baigėsi, dovanos išdalytos. Dalis jų, paskutinėmis metų dienomis įteiktų valdžios atstovų, gyventojams buvo nemaloni staigmena. Vaikus auginančios šeimos suprato, kad į viliojančios „tiesioginės vaiko išmokos“ blizgų popierių buvo įvyniotas paprasčiausias mokesčių padidinimas, papuoštas ir papildomų rūpesčių kaspinu.
Iki šiol darbuotojai, auginantys vaikus, galėjo mokėti mažesnius mokesčius dėl jų pajamoms taikomo papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Nuo šių metų papildomo NPD atsisakyta, jis buvo pakeistas tiesiogine išmoka. Nors gyventojams finansiškai niekas neturėtų pasikeisti, norint gauti išmoką tenka papildomai sukti galvą, teikti prašymą išmokai gauti. Iki šiol NPD taikyti savo pajamoms galėjo abu tėvai, o išmoką vaikui gaus tas, kuris suskubs prašymą pateikti pirmas. Net jei atsitiktų taip, kad vaiko auginimo našta gultų tik ant vieno iš tėvų pečių, išmoką vaikui ir toliau gautų pirmasis pateikęs prašymą.
Valdžia teisinasi, kad pakeitimas buvo būtinas norint padėti mažiau uždirbantiems tėvams, kurie dėl per mažų pajamų iki šiol negalėjo taikyti papildomo NPD. Tačiau buvo galima ieškoti kitų būdų šioms šeimoms paremti, pavyzdžiui, skirti tiesioginę išmoką būtent joms. Nebuvo jokios būtinybės visus dirbančius tėvus paversti pašalpų gavėjais.
Tuos pačius nepasiturinčiuosius, kuriuos sako remianti, kita ranka, valdžia baudžia didindama akcizo mokesčius. Štai nuo 2018-ųjų pradžios padidėjo dyzelinių degalų akcizas, dėl to dyzelinas pabrangs maždaug 2 centais už litrą. Nė motais, kad akcizu apmokestintų dyzelinių degalų įperkamumas Lietuvoje ir taip yra vienas mažiausių ES. Jei dyzelinui taikomą akcizo mokestį palygintume su vidutinėmis pajamomis, didesnis akcizas yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Galima sutikti, kad kainos padidėjimas 2 centais nėra esminis. Tačiau tai negalioja tuo atveju, kai tenka skaičiuoti paskutinius centus.
Būtent mažiausių pajamų gavėjams, dirbantiems už minimalųjį atlyginimą ne visą darbo dieną, valdžia parengė gražiausią „dovanėlę“. Jiems „Sodros“ įmokas teks mokėti nuo visos minimalios mėnesinės algos (MMA), t. y. neporoporcingai jų dirbtam laikui. Taigi už MMA dirbantys puse etato gyventojai mokesčius mokės tokius pat, kaip ir dirbantys visą darbo dieną. Nemalonios naujametės staigmenos sulaukė ir nekilnojamojo turto savininkai. Nuo 0,5 proc. iki 1 proc. buvo padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas turto daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų.
Tiems, kurių turto vertė viršija 500 tūkst. eurų, teks dar plačiau atverti pinigines – jiems nustatytas net 2 proc. dydžio tarifas. Turto Lietuvoje turintiems savininkams mokesčių našta didėja kasmet. Štai 2018 metais žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas (tikėtina – didesnes) žemės mokestines vertes. Didėjant turto rinkos vertei mokesčių suma irgi didėja. Tad jei prieš keletą metų už paskolą įsigijote centre butą, kuriam iki šiol mokestis nebuvo taikomas, tikėtina, kad po keleto metų įsitrauksite į privalančiųjų mokėti šį mokestį gretas. Juk sustoti nežadama, planuojama dar žemesnė nekilnojamojo turto mokesčio kartelė.
Net geriausi draugai vis dažniau prie šventinių dovanų prideda ir pirkimo kvitą, kad netikusias ar nepatikusias dovanas būtų galima grąžinti ar pakeisti labiau džiuginančiomis. Tačiau grąžinti valdžios dovanas neturime galimybės. Belieka tikėtis, kad kitąmet iš savo dovanų maišo valdžia neištrauks nei automobilių, nei nekilnojamojo turto, nei progresinių mokesčių – juos į blizgų popierių vynioja nė nelaukdama kitų švenčių.
