Šią savaitę Seimui pateiktame biudžeto projekte Lietuvos gyventojai gali rasti ir džiugių, ir liūdnesnių pokyčių. Džiugi žinia ta, kad kitąmet deficitas turėtų sumažėti nuo 5,3 iki 2,8 proc. BVP. Mažesnis deficitas reikš, kad sulėtės valstybės skolos augimas, o to ypač reikia siekti turint omenyje Graikijos ir kitų valstybių skolų krizes.
Tačiau dar anksti ploti dėl mažesnio biudžeto deficito ir atsipalaidavus žvelgti į ateitį: net du trečdaliai fiskalinio deficito susidarys nereformuojamoje „Sodroje“ (1,8 iš 2,8 proc.).
Giluminės problemos plauna pamatus
Vyriausybei gali sektis kamšyti skyles valstybės biudžete, tačiau „Sodros“ sistema ir toliau plauna viešųjų finansų pamatus. Šiuo metu vykdoma „Sodros“ pertvarka tikrai neišspręs giluminių „Sodros“ problemų, kurios, tikėtina, kils ir ateityje. Rezultatas – nuolat auganti valstybės skola.
Sumažintu deficitu anksti džiūgauti dar ir dėl to, kad Finansų ministerijos prognozės dėl ateinančių metų ekonomikos augimo (ir, atitinkamai, biudžeto pajamų) yra gana optimistinės. Prognozuojama, kad šalies ūkis 2012 m. augs 4,7 proc., o būtent dėl augančio ūkio ir tikimasi surinkti daugiau mokestinių pajamų. Jeigu šįmet kiekvienas Lietuvos gyventojas, įskaitant senelius ir kūdikius, į valstybės biudžetą įneša po 4 880 litų, tai kitąmet kiekvienam gyventojui teks prisidėti jau po 5 390 litų – apie 510 litų daugiau. Tikimasi surinkti daugiau ir į „Sodros“ biudžetą: šįmet kiekvienas gyventojas į jį sumoka po 3 580 litų, o kitąmet sumokės jau po 3 900 litų – virš 300 litų daugiau.
Atviros durys mokesčiams augti
Kas nutiks, jei nepasitvirtins biudžeto pajamų prognozės? 2011 m. biudžete yra sveikintina naujovė, kuri planuojama ir 2012 m.: įstatyme įtvirtinta, kad jeigu valstybės biudžeto pajamų planas faktiškai nevykdomas ir atsiranda grėsmė viršyti planuojamą deficitą, tada rengiamas ir tvirtinamas biudžeto pakeitimo įstatymas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau ne vienerius metus siūlė įgyvendinti „sąlyginio“ biudžeto principą ir ši biudžeto naujovė yra žingsnis ta linkme. Šio principo esmė – numatyti, kur ir kokia apimtimi mažinamos biudžeto išlaidos, jeigu surenkama mažiau pajamų negu planuota. Tačiau tam, kad „sąlyginio“ biudžeto principas būtų iki galo įgyvendintas, jau biudžeto priėmimo metu turi būti konkrečiai įtvirtinta, kokiais prioritetais vadovaujantis ir kokia apimtimi bus mažinamos biudžeto išlaidos pajamų nesurinkimo atveju. Dabartinė įstatymo formuluotė palieka atviras duris valdžiai mažinti deficitą ne mažinant išlaidas, bet bandant padidinti pajamas ir keliant mokesčius, pavyzdžiui, PVM.
Mokesčių įstatymų pakeitimus, kurie lydi 2012 m. biudžetą, galima suskirstyti į tris grupes: geri, žalingi ir laukti, bet nepateikti pakeitimai. Prie gerųjų galima priskirti registravimosi PVM mokėtoju ribos padidinimą nuo 100 iki 155 tūkst. litų. Taip pat sveikintinas sprendimas nuo 500 tūkst. iki 1 milijono litų didinti pajamų ribą, iki kurios taikomas žemesnis 5 proc. pelno mokestis.
Blogų sprendimų, kaip jau darosi įprasta, – daugiau nei gerų. Visų pirma, atveriamas kelias žemės mokesčio didinimui: šiuo metu taikomas 1,5 proc. tarifas, o siūloma leisti savivaldybėms nustatyti tarifą nuo 0,01 iki 4 proc. Be to, keisis mokesčio bazė – mokestis bus skaičiuojamas nuo žemės „vidutinės rinkos vertės“. Masinis žemės vertinimas atsižvelgs į įvykusių sandorių kainas, tačiau tai nereiškia, kad už tokią pačią kainą žmogus galės šiandien parduoti savo žemę. O jeigu masiniu būdu nustatyta žemės vertė bus aukštesnė už žemės kainą, mokesčių mokėtojų lauks augantys mokesčiai.
Nepaisant ankstesnių pažadų nedidinti mokesčių, įmokos į Garantinį fondą augs nuo 0,1 iki 0,2 proc. nuo darbo užmokesčio. Aiškinama, kad įmokos didinamos siekiant jas atstatyti į prieškrizinį lygį. Tikėtina, kad šis sprendimas bus skaudesnis smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris dar neatsigavo po ankstesnių mokesčių didinimų.
Taip pat žadama kelti mokestį už valstybinius gamtos išteklius, pavyzdžiui, mokestis už durpes per ateinančius 5 m. išaugtų daugiau nei 3 kartus. Šis mokestis jau buvo padidintas 2010 m. ir nepateisino vilčių dėl papildomų pajamų, bet valdžia vėl ruošiasi lipti ant to paties grėblio, kuris, tiesa, suduotų smūgį ne vien valdžiai, bet ir išteklių vartotojams ir išgaunančioms įmonėms.
Dar vienas kenksmingas pakeitimas – aukštesnis akcizas tabakui. Nors šis didinimas siejamas su Europos Sąjungos reikalavimais, Lietuva turėtų dėti visas pastangas tam, kad mūsų regiono problematika – aukštų akcizų įtaka vis didėjančiai kontrabandai – būtų išgirsta ir kuo skubiau sprendžiama Briuselyje.
Laukti, bet neįvykdyti pažadai
Ir pagaliau – lauktas, bet neįvykęs pakeitimas – nuo 2009 m. „laikinai“ padidinto PVM tarifo sumažinimas nuo 21 iki 18 proc. Jeigu įmokų į Garantinį fondą didinimas grindžiamas tuo, kad jas reikia atstatyti į prieškrizinį lygį, kodėl tas pats argumentas negalioja PVM ir kitiems padidintiems mokesčiams? Priminsiu, kad Vyriausybės programoje įtvirtintas pažadas, kad „kiekvienais metais, rengdami kitų metų biudžetų projektus, persvarstysime šių „krizinių“ pagrindinių mokesčių tarifą ir mokesčius mažinsime, jei tai nepakenks makroekonomikos stabilumui.“ Kadangi Vyriausybė jau seniau paskelbė krizės pabaigą ir planuoja ūkio ir biudžeto pajamų augimą, kyla klausimas, kodėl 21 proc. PVM tarifo pagrįstumas net nebuvo svarstytas ir kur atsakomybė prieš rinkėjus? PVM tarifo mažinimas turėtų teigiamos įtakos kiekvienam žmogui, o tuo pačiu ir „makroekonomikos stabilumui“. Vadinasi, išorinei krizei pasibaigus, valdžios vidinė krizė vis dar tęsiasi. Vyriausybei nevykdant savo programos, kitąmet turėsime kitą valdžią ir kitą programą, todėl „laikinas“ PVM tarifas, tikėtina, taps amžinu.
Siūlomas mokesčių didinimas ir padidintų mokesčių nemažinimas ne tik suduos eilinį smūgį mokesčių mokėtojams, bet ir prieštaraus svarbiausiam Vyriausybės įvardintam 2012 m. prioritetui – gerinti verslo aplinką ir sumažinti nedarbą. Nebūtina skirti lėšų iš biudžeto verslui remti: tai daug lengviau pasiekti nustatant mažesnius mokesčius. Priešingu atveju prioritetai lieka stalčiuose, pažadai – lūpose, o suklaidintiems mokesčių mokėtojams pristatoma vis didesnė mokesčių sąskaita.
