Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Vyriausybė nesiima taisyti su įstatymais prasilenkiančios rinkliavų taikymo praktikos: nemažina akivaizdžiai per didelių ir nenaikina neteisėtų rinkliavų. LLRI ragina atsakingas valdžios institucijas rinkliavų dydžius patikslinti kuo skubiau nelaukiant kasmetinės peržiūros.
Šiandien, kaip ir kasmet, Lietuvos Vyriausybė patikslino naujus nuo liepos 1 d. įsigaliosiančius rinkliavų dydžius, per daug nesigilindama į esamas problemas, ignoruodama raginimus sumažinti akivaizdžiai per dideles rinkliavas ir pro pirštus žiūrėdama į kitus valstybės institucijų renkamus mokesčius, kurie prieštarauja Rinkliavų įstatymui.
LLRI dar šių metų gegužę raštiškai kreipėsi į Finansų ministeriją, nurodydamas konkrečias rinkliavas, kurių dydžio proporcingumas sąnaudoms kelia didelių abejonių, ir siūlė parengti metodiką, kurioje būtų pateikti valstybės rinkliavos dydžio nustatymo kriterijai ir tvarka. Be to, institutas atkreipė dėmesį, kad atskiros valstybės institucijos už savo paslaugas ima papildomus mokesčius (ne rinkliavas), taip pažeisdamos Rinkliavų įstatymo nuostatą, kuri draudžia reikalauti atlyginti už suteiktas paslaugas kitais nei rinkliava mokesčiais.
Tačiau Finansų ministerija nesiėmė atidžiau išnagrinėti neatitikimų tarp įstatymo ir realios padėties nustatant rinkliavas, motyvuodama sudėtingumu ir netinkamomis nuorodomis į kitus įstatymus, tačiau argumentų nepateikė.
2000 m. priimant Rinkliavų įstatymą oficialiai buvo teigiama, kad šio įstatymo tikslas – vienu teisės aktu reglamentuoti valstybės institucijų (išskyrus teismus) imamus mokesčius už teikiamas paslaugas. LLRI primena, kad Rinkliavų įstatyme nustatyta, jog rinkliavos už paslaugą dydis turi atitikti valstybės institucijos atliekamo veiksmo ir išduodamo dokumento sąnaudas. Be to, institucijos neturi teisės reikalauti atlyginti už suteiktas paslaugas kitais mokesčiais – tik rinkliavomis.
Tačiau iki šiol atskirų rinkliavų dydžiai akivaizdžiai viršija išlaidas, kurių prireikia valstybės institucijų atliekamų veiksmų ar išduodamų dokumentų sąnaudoms padengti. Pavyzdžiui, valstybės rinkliava už licencijų užsiimti kredito įstaigos veikla sudaro 175 tūkst. litų, organizuoti įvairių rūšių azartinius lošimus – apie 10 tūkst. litų (be to, papildomai sumokama 20 tūkst. litų už leidimą atidaryti naują lošimų saloną), steigti muitinės sandėlius – 11,77 tūkst. litų. Be to, atskiros valstybės institucijos už savo paslaugas ima kitus nei rinkliava mokesčius. Pavyzdžiui, Draudimo priežiūros komisija, kuri išlaikoma iš draudimo įmonių atskaitymų nuo pasirašytų draudimo įmokų.
LLRI tikisi, kad atsakingos valdžios institucijos imsis neatidėliotinų veiksmų sprendžiant problemas, susijusias su rinkliavomis ir kitais mokesčiais už valstybės paslaugas.
