Ateities piliečius sutalpinti į tradicinio mokymo rėmus tampa vis sudėtingiau, tad efektyvesnis būdas juos ugdyti – patyriminis, integruotas mokymas. Kaip jį padaryti kasdienybe šiandieninėje mokykloje daugiau kaip 130 mokytojų ir švietimo ekspertų diskutavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro organizuotoje konferencijoje „Ištrinkime ribą tarp mokyklos ir pasaulio“.
„Socialiniai, o tuo labiau moralės mokslai mokyklose yra nugrūsti į kampą, nors jų vieta – pirmame plane. Etikos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokyklinių egzaminų nėra ir nereikia, bet gyvenime šie egzaminai vyksta kiekviename žingsnyje. Klasėse turi būti diskutuojama apie tai, vyksta realiame gyvenime, apie tokius reiškinius kaip skurdas, ekologija ir panašiai”, – konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė, vadovėlių autorė Marija Vyšniauskaitė.
Literatūrologas, leidėjas, vadovėlių bendraautorius Saulius Žukas atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinėje mokykloje vis daugiau dėmesio turi būti skiriama įvairių sričių patyriminiam ugdymui, su realiu gyvenimu susijusioms projektinėms veikloms. Jis pastebėjo, kad pastaraisiais metais švietimo naujovės labiau siejamos su gamtos mokslais, jų integravimu, o socialinėse ir humanitarinėse disciplinose integravimo mažai arba visai nėra.
„Realybės reiškiniai yra daugialypiai, todėl norėdami spręsti realias problemas esame priversti sujungti skirtingas disciplinas. Ugdant integruotai dalykai aptariami giliau ir įvairiapusiškiau. Tačiau pamokų integravimas nereiškia, kad sumenkinamas dalykinių gebėjimų ugdymas. Skirtingos disciplinos tai – savotiški akiniai. Per kiekvienus truputį kitaip matome pasaulį ir tuo reikėtų pasinaudoti”, – konferencijoje kalbėjo Saulius Žukas.
Kalbėdamas apie tai, kaip vaikai įsimena informaciją Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorius Albinas Bagdonas pabrėžė, kad smegenys sukurtos taip, kad suprastų visumą, jei mokomės pavienių dalykų, ir jie nėra kasdienybėje mums reikalingi – laikui bėgant juos tiesiog pamirštame.
“Smegenims būdinga ne tik mokytis, bet ir tam tikrų žinių, įgūdžių atsikratyti, juos pamiršti, neurologiškai kalbant juos iš smegenų „išgenėti“. Todėl mokinio galvoje išlieka tik tie dalykai, kurie jam pačiam svarbūs. Dėl to tik versdami kalti faktus – neprisibrauname prie esmės”, – pabrėžė psichologas.
Mokytoja, mentorė, švietimo konsultantė Julija Ladygienė su mokytojais dalijosi receptais kaip padaryti kiekvieną pamoką įdomią ir įsimenamą. Anot jos, mokytojai turi ne vaikytis madų, o rasti savo braižą.
„Mokytojui dirbti bus kur kas lengviau jei jis susikoncentruos į savitą pedagoginį braižą. Jį turėtų sudaryti bendrųjų kompetencijų lavinimas, duomenimis grįstas mokymas, giluminis ugdymas ir atsakomybės perdavimas mokiniui. Kaip tą atsakomybę perduoti? Pradžiai išmėginkite savaitės iššūkį – jūsų laikas pamokoje neturėtų viršyti 9 minučių, likęs laikas – mokiniams“, – patirtimi dalijosi J. Ladygienė.
Anot jos, jei mokytojai bendradarbiauja tarpusavyje, tariasi dėl turinio, mokyti tampa tiesiog lengviau.
„Realiame pasaulyje nėra dalykų, kurie būtų atskiri. Integruoti pamokas nėra sudėtinga. Pasiruošimui, susiderinimui su kitais mokytojais užtenka 40 minučių, o rezultatas – ne tik giliau suprasta tema, bet ir sutaupytas laikas, nes kiekvieno dalyko mokytojas gali iškart eiti prie savo dalyko esmės, nereikia pristatyti bendrų faktų. Pavyzdžiui, kad per literatūros pamokas pradėčiau mokyti apie Vincą Kudirką, man nebereikia pasakoti jo biografijos, nes tą jau padarė istorijos mokytojas. Mes su mokiniais galime iškart nerti į jo tekstus”, – pabrėžė mokytoja.
Konferencija „Ištrinkime ribas tarp mokyklos ir pasaulio“ yra dalis integruoto ugdymo projekto „Pilietis per 31 valandą“, kurį parengė Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centras su partneriais Nacionaline švietimo agentūra, Vilniaus prekybos paramos fondu DABAR ir „KS investicija“.
„Mūsų visų bendras tikslas – į klases atnešti daugiau turinio inovacijų. Ne išmanios lentos ar virtualios realybės akiniai padės ugdyti mokinius, o idėjos, turinio šviežumas, kurio socialiniuose, moralės moksluose – apstu“, – pabrėžė konferenciją organizavusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.
