Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1056) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Projektu siūloma mažinti gyventojams priklausančio neapmokestinamojo nekilnojamojo turto (toliau – NT) ribą nuo 220 000 iki 150 000 eurų.
Siūlome palikti šiuo metu galiojančią nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką ir svarstyti galimybę atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio fiziniams asmenims dėl žemiau išvardintų priežasčių.
Priėmus Projektą išaugtų ir taip nuolat didinama turto mokesčių našta gyventojams
Priėmus šį siūlymą, „Registrų centro“ duomenimis, mokestinė našta padidėtų apie 5.000 šalies mokesčių mokėtojų, dabar nemokančių nekilnojamojo turto mokesčio.
Atkreiptinas dėmesys, kad turto mokesčiai Lietuvoje nuolat didinami – 2012 m. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinus gyventojams priklausantį NT, buvo nustatyta 1 mln. litų (~290 tūkst. eurų) neapmokestinamoji riba. 2015 m. ši riba buvo sumažinta iki 220 tūkst. Eurų. Net ir nežeminant ribos, nuo kurios gyventojams atsiranda prievolė mokėti NT mokestį, vis daugiau asmenų atsiranda prievolė jį mokėti, dėl augančios turto vertės.
Kartu, turto savininkams Lietuvoje kasmet didėja kito NT – žemės – mokesčio našta. Šiemet bus atliekamas naujas masinis vertinimas ir 2018 m. žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas (tikėtina – didesnes) žemės mokestines vertes.
Apskaičiuojant 2017 m. mokestinio laikotarpio žemės mokestį, žemės vertės mažinimo koeficientai nebebus taikomi, todėl žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo visos sklypui nustatytos mokestinės vertės. 2016 m. buvo paskutinieji metai, kai dar buvo taikomas vertės padidėjimo (lyginant 2016 metus su 2012 metais) mažinimas 20 proc. Prieš didinant mokesčių tarifus nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų, būtina įvertinti, kaip pasikeis turto mokesčių našta gyventojams dėl šių turinčių įsigalioti pakeitimų.
Pabrėžtina, kad NT mokesčio padidinimas itin neigiamai paveiktų išskirtinę kultūrinę paskirtį turinčio turto – dvarų ir pilių – savininkus. Šie asmenys dvarų atstatymui dažnai investuoja savo asmenines lėšas. Tokio tipo objektų restauracija ir atkūrimas – labai ilgai trunkantis ir daug investicijų (dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų ir pačių objektų specifikos) pareikalaujantis procesas.
Pavyzdžiui, 2014 m. Kultūros ministerijos vertinimu, vidutinio dvaro sodybos restauravimui ir atkūrimui reikia apie 2,31 mln. Eur, o vidutinio dydžio dvaro parko atkūrimui apie 1,44 mln. Eur . Šie objektai dažniausiai yra atviri ir prieinami visuomenei. Priėmus siūlomą Projektą, tokio nekilnojamojo turto savininkams dar labiau padidėtų mokestinė našta.
Asmenys, turintys didelės vertės nekilnojamojo turto, ne visuomet yra pajėgūs mokėti nekilnojamojo turto mokestį
Pabrėžtina, kad ne visi gyventojai turintys didesnio, kaip 150 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, turi galimybių mokėti NT mokestį. Lietuvoje itin didelė dalis gyventojų gyvena sau priklausančiuose būstuose, o ne juos nuomoja. Nuosavame būste gyvena 90 proc. Lietuvos gyventojų, o ES ši dalis siekia 69 proc. 10 proc. gyventojų gyvena būstuose, už kuriuos vis dar moka paskolą, todėl mokestis paliestų ir būsto paskolų turėtojus bei pensininkus.
Turimas nekilnojamasis turtas neatspindi gyventojų pajėgumo mokėti šį mokestį ir nebūtinai neša pajamas turto turėtojui (pvz., pajamas iš nuomos). Todėl taikant šį mokestį bus situacijų, kuomet gyventojai neturės pajamų šiam mokesčiui susimokėti. Be to, iš turto nuomos gaunamos pajamos, jau ir taip yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM).
Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. į biudžetą buvo surinkta tik 45,4 proc. planuotų NT mokesčio pajamų. Tai rodo, kad jau dabar susiduriama su sunkumais įgyvendinant šio mokesčio pajamų surinkimo planus, o mokesčio bazės išplėtimas galimai tik dar labiau pagilintų šią problemą.
Projekto rengėjai nepagrindžia nekilnojamojo turto apmokestinimo kartelės žeminimo
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad neigiamų nekilnojamojo turto apmokestinimo vertės kartelės žeminimo pasekmių nenumatoma. Projekto tikslu yra įvardijama skatinti atsakingas ir tinkamai pasvertas fizinių asmenų investicijas į nekilnojamąjį turtą, įsigyjamą tikintis investicinės grąžos.
Tai galima suprasti, kaip norą mažinti NT įsigijimus nuomai. Gali atsitikti, kad NT nuomos pajamos nebepadengs mokėtinos paskolos ir padidėjusios mokėtinų mokesčių sumos, jei butas buvo įsigytas su paskola. Nekilnojamojo turto nuomos pajamos Lietuvoje jau yra apmokestinamos GPM. Savo esme tiek GPM, mokamas už pajamas gautas nuomojant ar pardavus nekilnojamąjį turtą, tiek NT mokesčiai yra analogiški.
Dalyje kitų Europos Sąjungos šalių (pavyzdžiui, Austrijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Kroatijoje ir t .t.), pardavus nekilnojamąjį turtą yra mokamas nekilnojamojo turto pardavimo mokestis arba mokamas nekilnojamojo turto mokestis už nuomojamą nekilnojamąjį turtą (pavyzdžiui, Nyderlanduose).
Lietuvos mokesčių mokėtojai, parduodami būstą, kuriame nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos moka 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo skirtumo tarp gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, kartu išskaičiuojant šiam turtui įsigyti sumokėtus privalomus mokėjimus bei išlaidas, skirtas šio turto remontui. Dėl to, statistiškai gali atrodyti, jog Lietuvos mokesčių struktūroje nekilnojamojo turto mokesčio pajamos yra santykinai mažesnės nei kitose ES šalyse. Todėl būtina įvertinti realius Lietuvos ir kitų valstybių, kurios turto sandorius apmokestina ne gyventojų pajamų, o turto mokesčiais, mokesčių sistemų skirtumus.
Kitose šalyse, kuriose yra NT mokestis, egzistuoja galimybė būsto įsigijimo palūkanas atskaityti iš mokestinių pajamų
Lietuvoje šiuo metu galioja tvarka, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų gali išskaičiuoti per metus sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą gyvenamajam būstui Lietuvoje statyti arba jam įsigyti jeigu kreditas paimtas (arba lizingo sutartis pasirašyta) iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu būstą įsigyjantys gyventojai tokia lengvata pasinaudoti negali.
Kitose šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, JAV) visos ar dalis palūkanų, mokamų už būsto įsigijimą, gali būti atskaitomos iš gyventojo mokestinių pajamų, taip mažinant jam tenkančią mokestinę naštą. Dėl šios priežasties reali NT mokesčio našta yra mažesnė. Lietuvoje siūloma daugiau apmokestinti gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą (nors jis gali būti perkamas paėmus paskolą), tačiau nėra siūloma neapmokestinti būsto paskolos palūkanų. Dėl to, reali mokestinė našta gali būti netgi didesnė nei kitose šalyse.
Neįvertinta kiek papildomai lėšų bus surenkama iš padidinto mokesčio nei kiek pabrangs NT mokesčio administravimas
Atkreiptinas dėmesys, kad „Registrų centro“ duomenimis, Lietuvoje NT savininkų, kurių bendra mokestinė turimo turto vertė siekia 150-220 tūkst. yra apie 5 tūkst. Pabrėžtina, jog čia pateikiamas pavienių asmenų (o ne šeimų) skaičius, todėl realus potencialių mokesčių mokėtojų skaičius gali būti dar mažesnis. Projekto aiškinamajame rašte nėra įvertinta, nei kiek padidės NT mokesčio pajamos, nei kiek pabrangs šio mokesčio administravimas dėl pasikeitusios apmokestinimo tvarkos.
Dėl šių priežasčių siūlome palikti šiuo metu galiojančią nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką ir svarstyti galimybę atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio fiziniams asmenims dėl žemiau išvardintų priežasčių.
