Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje – gerokai didesnis nei fiksuojama oficialioje statistikoje, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Net 92 proc. Apklaustų įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu, o jų paiešką vykdo per privačias institucijas.
Laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams skaičius Lietuvoje – rekordinis. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje jis siekė beveik 27 tūkst. Laisvų vietų lygis, matuojantis laisvų ir visų darbo vietų santykį, siekė 2 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 m.
Vis dėlto oficialūs duomenys, LLRI prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, tiksliai atspindėti realios situacijos darbo rinkoje negali. „Visų pirma dėl to, kad ne visos laisvos darbo vietos yra fiksuojamos Užimtumo tarnyboje – darbdaviai naudojasi privačių įdarbinimo įmonių ir platformų paslaugomis, darbuotojų ieško bendruomenėje. Statistikos departamentas savo ruožtu apklausdamas įmones fiksuoja tuo metu esantį laisvų darbo vietų skaičių, o ne trūkstamų darbuotojų skaičių veiklai vykdyti ar jai plėsti“, – aiškino E. Leontjeva.
Be to, jos teigimu, oficiali statistika negali apimti ir tų darbo vietų, kurios potencialiai galėtų būti sukurtos, jeigu įmonės imtųsi plėtros. Esminė plėtros sąlyga – reikalingos kvalifikacijos darbuotojai, galimybės juos pritraukti ir įdarbinti.
LLRI atliktos ekspertinės apklausos metu paaiškėjo, kad su darbuotojų trūkumu susiduria beveik visos įmonės, 6 iš 10 jų papildomai galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų, trečdalis priimtų ir daugiau nei 20 proc. darbuotojų.
Užpildyti dalį laisvų darbo vietų padėtų legalios migracijos procedūrų lengvinimas. 62 proc. LLRI apklausoje dalyvavusių įmonių pripažįsta, kad darbuotojų žvalgosi svetur. Dauguma jų sutinka, kad tą padaryti sunku.
„Įmonės pabrėžia, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria darbindamos užsieniečius iš trečiųjų šalių yra biurokratija: procesai trunka ilgai, reikalavimai pertekliniai, neaiškiai apibrėžta valstybės pareigūnų diskrecija“, – sakė E. Leontjeva.
Paklausti, ką vertėtų keisti, įmonių atstovai pabrėžia, kad būsimų darbuotojų kvalifikacijos vertinimas turėtų priklausyti ne nuo išorinių institucijų, o nuo rinkos poreikių ir darbdavių vykdomos atrankos. Taip pat raginama darbuotojų neskirstyti pagal specialybę, įtraukti daugiau jų į trūkstamų profesijų sąrašą, sutrumpinti vizų išdavimo ir kitų procesų terminus.
LLRI apklausa buvo vykdoma elektroniniu būdu, tikėtina, kad joje aktyviau dalyvavo tos įmonės, kurioms darbuotojų trūkumo problema aktualesnė. Beveik pusė jų – vidutinio dydžio įmonės, įdarbinančios mažiau kaip 250 darbuotojų. Apklaustos įmonės užsiima įvairia veikla: pusė jų teikia paslaugas, 35 proc. užsiima gamyba. Likusios veikia prekybos, statybos, logistikos, transporto srityje.
Su visais apklausos duomenimis galite susipažinti šioje nuorodoje.
