Statybos yra ilgas, sudėtingas ir didelių išteklių reikalaujantis procesas. Tai didele dalimi lemia paini, neefektyvi ir korupcinė statybų derinimo su valstybės institucijomis bei žemės pardavimo sistema. Daugelis esamais reguliavimais siekiamų tikslų yra nepagrįsti, o naudojamos priemonės – neefektyvios ir netinkamos šiems tikslams pasiekti. Keliami reikalavimai yra pernelyg griežti ir prieštaringi, teisės aktai palieka nemažai vietos valdininkų interpretacijoms bei suteikia veikimo laisvę taikant reguliavimus. Toliau aprašomos prielaidos korupcijai žemės pardavimo, teritorijų planavimo ir statybų procedūrų srityse bei siūlomi jų šalinimo būdai.
Dėl žemės pirkėjui taikomų reikalavimų
Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 “Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)”, parduodant valstybei priklausantį žemės sklypą aukcione valdžios institucijos gali:
– nustatyti reikalavimą įsipareigoti iki tam tikro termino užbaigti statinių ir įrenginių statybą ir pradėti numatyto pobūdžio ūkinę veiklą;
– nustatyti reikalavimą perkant žemės sklypą pateikti verslo planą ar kitą dokumentą, apibūdinantį konkrečius investicijos, tiesioginės ūkinės veiklos bei darbo vietų kūrimo planus, bei priimti sprendimą, ar leisti subjektui su tokiu planu dalyvauti aukcione;
– vertinti potencialaus žemės sklypo pirkėjo finansinį patikimumą.
Šiais reikalavimais siekiama parinkti žemės sklypui patikimą ir finansiškai pajėgų investuotoją bei užkirsti kelią žemės sklypų įsigijimui su tikslu perparduoti. Konkretaus verslo, o ir visos šalies ekonomikos rezultatai yra geriausi tuomet, kai kapitalas investuojamas į tas sritis, kur jis duoda didžiausią grąžą. Valdžios institucijos neturi įrankių įvertinti, kuri veikla bus sėkminga; jos to ir neturėtų daryti. Net jei kapitalas investuojamas į žemės sklypą su tikslu jį perparduoti, ir už tai pirkėjas moka didžiausią kainą, tai reiškia, kad riboti resursai bus panaudojami pačiu efektyviausiu būdu, todėl tam negalima trukdyti. Reikia turėti galvoje ir tai, kad norintys apeiti valdiškus draudimus spekuliuoti žeme visuomet randa būdų tai padaryti. Nėra ir negali būti jokios objektyvios metodikos, kuri leistų nustatyti, kada reikalingi minėti reikalavimai ir kaip juos reikėtų vertinti. Dėl šios priežasties iškyla korupcinių santykių galimybė.
Ne tik teorija, bet ir privatizavimo patirtis Lietuvoje ir svetur patvirtina, kad pirkėjų vertinimas pagal jų planus ir įsipareigojimus yra klaidinantis, sąlygoja neefektyvumą ir leidžia sudaryti išskirtines sąlygas pasirinktiems investuotojams. Geriausiai investuotoją apibūdina jo siūloma kaina, kuri ir parodo, kaip efektyviai tikimasi panaudoti sklypą.
Ø Siūlome panaikinti LR Vyriausybės nutarimo Nr. 692 nuostatas, leidžiančias reikalauti iš pirkėjų verslo planų bei įpareigoti juos investuoti, vertinti pirkėjo patikimumą ar kitaip riboti galimybes dalyvauti žemės sklypo pirkimo aukcione.
Neapibrėžti reikalavimai teritorijų užstatymui ir statiniams
Valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimai teritorijų užstatymui ir statiniams nustato konkrečių sklypų naudojimo būdus, statinių maksimalų/minimalų aukštį, sklypo užstatymo plotą, statinių statybos vietą sklype, automobilių stovėjimo vietą, želdinių vietą, architektūrinius sprendinius (konstrukcinius sprendinius, statybinės ir apdailos medžiagas, pastato siluetą) ir t.t.
Nors teritorijų planavimą ir statybų procesą reglamentuojantys teisės aktai ir nustato, kad reikalavimai teritorijų užstatymui, statiniams ir ūkinei veiklai juose privalo būti paremti norma ar dokumentu, kurią patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tačiau kartu palieka ir galimybę sąlygas išduodančioms žemesnio lygio valstybės ir savivaldybės institucijoms nustatyti papildomus reikalavimus, kurie yra įteisinami šių institucijų priimamais dokumentais. Šios institucijos taip pat prižiūri, kaip statytojai laikosi nustatytų reikalavimų. Tokia tvarka ne tik kad “atriša rankas” kurti įvairius ribojimus, bet taip pat sukuria palankią terpę korupciniams santykiams atsirasti.
Ø Siekiant užtikrinti, kad teisinė bazė, reglamentuojanti reikalavimus teritorijų užstatymui, statiniams ir ūkinei veiklai juose, būtų skaidri bei aiški ir nesudarytų sąlygų korupcijai, būtina pripažinti negaliojančiais visus praktikoje naudojamus, tačiau Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintuose norminiuose dokumentuose neformalizuotus reikalavimus. Jeigu būtų nuspręsta, kad kai kurie norminiuose dokumentuose neįtvirtinti reikalavimai yra būtini, tuomet juos reikia perkelti į šiuos dokumentus, o reikalavimų sąrašą padaryti baigtinį.
Ø Taip pat būtina atskirti norminių dokumentų tvirtinimo ir priežiūros funkcijas.
Ø Šias nuostatas reikia įtvirtinti Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymuose.
Kultūros paveldo objektų naudojimo reglamentai
Kultūros paveldo objektų rekonstrukcijai, sutvarkymui, pritaikymui ir pan. sąlygas nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, kultūros paveldo objektų tvarkymo ir naudojimo sąlygos turėtų būti nustatomos remiantis tam objektui iš anksto parengtu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu. Tačiau šiuo metu daugumai kultūros paveldo objektų reglamentai dar nėra parengti, todėl sąlygos rekonstrukcijai, sutvarkymui, pritaikymui ir pan. rengiamos tik gavus paraišką iš suinteresuotų asmenų rekonstruoti ar kitaip pritaikyti kultūros paveldo objektą. Nustatant sąlygas neišvengiama subjektyvumo, kadangi operuojama abstrakčiomis sąvokomis (pvz. meninė, kultūrinė ar kitokia vertė).
Kai sąlygos kultūros paveldo objektams nustatomos iš anksto ir jų negalima keisti, sumažinamos korupcijos galimybės. Tačiau kai sąlygos rengiamos ir keičiamos jau esant konkrečiam statytojui, visada išliks galimybė sąlygų rengėjams piktnaudžiauti savo padėtimi.
Šiuo metu dėl lėšų trūkumo nėra parengti kultūros paveldo objektų naudojimo reglamentai, kuriais remiantis būtų nustatytos sąlygos.
Ø Siūlome suranguoti objektus pagal svarbą ir pirmiausiai parengti reglamentus privačioje nuosavybėje esantiems kultūros paveldo objektams, pirmenybę teikiant tiems, kurie gali būti pritaikyti gyvenamajam būstui ir komercinei veiklai vykdyti.
Ø Būtina sumažinti reglamentų turinį, reikalavimus nustatant tik statinio ar statinio dalių ir elementų išoriniam vaizdui. Reglamentai turėtų nustatyti baigtinius reikalavimus, kad sąlygų rengėjai negalėtų papildyti jų naujais.
Ø Šias nuostatas būtina įtvirtinti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme.
Dėl detaliųjų planų ir statinio projektų derinimo su inžinerinių tinklų įmonėmis
Vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais teritorijų planavimą ir statybos procedūras reglamentuojančias dokumentais, rengiant detaliojo plano ar statinio projektus iš inžinerinių tinklų įmonių privaloma gauti technines sąlygas, kurios nustato prisijungimo prie inžinerinių tinklų būdus ir vietas, statinio eksploatacijai ir ūkinės veiklos vykdymui reikalingus elektros energijos, vandentiekio, dujų tiekimo ir pan. pajėgumus. Parengus projektus iš inžinerinių tinklų įmonių privalu gauti patvirtinimą, kad jie atitinka išduotas sąlygas.
Inžinerinių tinklų įmonių išduotos sąlygos statytojams yra privalomos ir nediskutuotinos. Tai sudaro sąlygas paslaugų teikėjams piktnaudžiauti nustatant nepagrįstus reikalavimus statytojams. Iš tiesų inžinerinių tinklų įmonės reikalauja mokėti stebėtinai dideles kainas už prisijungimą ar atsijungimą nuo infrastruktūros, taip pat dažnai reikalauja, kad statytojas skirtų lėšas arba pats rekonstruotų eksploatuojamus inžinerinius statinius.
Viena iš pagrindinių priežasčių piktnaudžiavimams atsirasti yra nelygiaverčiai inžinerinių tinklų įmonių ir statytojų įsipareigojimai, prievolė statytojui vykdyti inžinerinių tinklų nustatytas sąlygas.
Ø Siekiant sumažinti sąlygas piktnaudžiavimams, Statybos įstatyme ir teritorijų planavimą reglamentuojančiose teisės aktuose būtina įtvirtinti nuostatą, kad, statytojui pateikus paraišką, inžinerinių tinklų įmonės privalo išduoti prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas, kurių laikytis būtų teikėjo pareiga, o statytojo – tik teisė (t.y., statytojai galėtų derėtis dėl geresnių sąlygų su šiuo ar kitais teikėjais); statytojas prisiimtų sutartyje apibrėžtus įsipareigojimus tik pasirašęs sutartį su inžineriniais tinklais.
Poveikio aplinkai įvertinimas
Savivaldybės išduotose sąlygose statiniui gali būti reikalaujama prieš statinio projekto rengimą atlikti poveikio aplinkai įvertinimą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nustato veiklas, kurioms poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas, bei veiklas, kurioms poveikio aplinkai įvertinimo būtinumas nustatomas vadovaujantis tam tikrais kriterijais. Šios veiklos apibrėžtos įstatyme pateiktuose sąrašuose.
Kadangi poveikio aplinkai įvertinimo reikalauja ES Tarybos direktyva “Dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo” (85/337/EEC, 1985 birželio 27d.), šių įstatymo nuostatų nekvestionuojame. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad minėta direktyva reikalauja atlikti poveikio aplinkai įvertinimą tik tais atvejais, kai planuojama veikla numatyta direktyvos sąrašuose. Tačiau minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalis taip pat numato galimybę reikalauti atlikti poveikio aplinkai įvertinimą ir veiklai, kuri neįrašyta į įstatyme numatytų veiklų sąrašus, jeigu taip nusprendžia atsakinga institucija.
Ø Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje atvejų aplinkosauginiai reikalavimai ir taip yra nustatyti norminiais dokumentais, kurių nepaisymas užtraukia statytojui atsakomybę, poveikio aplinkai įvertinimas prasmingas tik tiek, kiek to reikalauja ES teisė. Būtų tikslinga pakeisti minėtą įstatymo nuostatą, nustatant, kad visais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla neįrašyta į sąrašus, kuriems privalomas poveikio aplinkai įvertinimas, aplinkosaugos reikalavimai turi būti įtraukiami į bendrą sąlygų statiniui paketą, o jų laikymasis kontroliuojamas nuo ūkinės veiklos pradžios.
Dėl leidimų statybai išdavimo
Šiuo metu Seimas svarsto Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2001 m. rugpjūčio mėn. leidimus nekilnojamųjų kultūros vertybių pritaikymo ar atkūrimo darbams atlikti, taip pat ypatingos svarbos statinių statybai išduos savivaldybės. Pagal dabartinę tvarką šias funkcijas atlieka Kultūros vertybių apsaugos departamentas bei Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apskrityse.
Nors leidimų išdavimo centralizavimas savivaldybėse supaprastins leidimo išdavimo procedūrą, būtina nustatyti atskirą leidimų išdavimų tvarką tiems atvejams, kai statytojas yra pati savivaldybė, jos institucijos ar jai priklausančios įmonės. Priešingu atveju savivaldybės galės pačios nusistatyti sąlygas statiniams ir kartu išduoti sau leidimus. Neatskyrus šių funkcijų, būtų sukurtos palankios sąlygos piktnaudžiavimams.
Ø Siūlome Statybos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad tais atvejais, kai statytojas yra savivaldybė, savivaldybės institucijos ar savivaldybės įmonės, leidimus išduoda Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apskrityse.
