Projektu siūlomas ypatingos valstybinės svarbos projektų institutas sukuria mechanizmą apeiti valdžios nustatytą bendrąjį reguliavimą teritorijų planavime. Projekto iniciatorių grindžiamas būtinumas įvesti pagreitintą procesą, kad investicijų iniciatyvos nežūtų tenkindamos valstybinio reguliavimo ir biurokratijos reikalavimus, yra stiprus signalas, kad pokyčiai reikalingi visai sistemai ir kad būtina imtis biurokratijos mažinimo iniciatyvų. Išimtinių sąlygų suteikimas valdžios patvirtintiems projektams neužtikrina konkurencijos laisvės ir ribotos valdžios principų. Todėl teritorijų planavimo reguliavimas turi būti mažinamas ne tik apibrėžtiems ypatingos valstybinės svarbos projektams, bet ir kitų subjektų įgyvendinamiems projektams.
Toliau – LLRI pastabos ir pasiūlymai, pateikti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 13, 15, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projekto
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 13, 15, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projektu yra aiškiai identifikuotos teritorijų planavimo ir su juo susijusių ginčų sprendimo problemos. Teritorijų planavimo įstatymas ir proceso reguliavimas stabdo individualią ekonominę veiklą ir siūlomi pakeitimai parodo, kad būtina mažinti teritorijų planavimo reguliavimus. Tačiau Projektu reguliavimai mažinami tik „ypatingos valstybinės svarbos“ projektams. Tai neišsprendžia teritorijų planavimo ir su juo susijusių santykių ir investicijų problemų iš esmės ir sukuria privilegijuotą mechanizmą išrinktiesiems.
Dėl Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (XIP-2919) ir Projekto derinimo
Šis Projektas yra teikiamas atskirai nuo Vyriausybės užregistruoto Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (XIP-2919), kuris nustato naują teritorijų planavimo teisinį reguliavimą ir yra visiškai naujos redakcijos įstatymas. Todėl būtina atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad Vyriausybė formuoja teritorijų planavimo politiką, todėl šie projektai turėtų būti svarstomi kartu ir būtina prašyti Vyriausybės nuomonės apie Projektą.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto nepritarimas Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabai yra nepagrįstas. Projekto iniciatoriaus nuogąstavimas, kad Vyriausybės išvadų prašymas ir šių dviejų projektų susiejimas užvilkins jų priėmimą nėra pakankamas pagrindas atskirti Projekto svarstymą nuo naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo (XIP-2919), nes įstatymo leidybos ir teisėkūros proceso taisyklių laikymasis negali būti traktuojamas kaip vilkinimas. Kadangi, kaip minėta, Vyriausybė yra atsakinga už teritorijų planavimo politiką, o jos pateiktas teritorijų planavimo įstatymo projektas (XIP-2919 iš esmės keičia teritorijų planavimo reguliavimą, Projekto sąvokos, santykis su „valstybei svarbiais projektais“ ir kiti nustatomi procesai liks neaiškūs naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymo (XIP-2919) kontekste. Todėl reikalinga šiuos projektus svarstyti kartu.
Siūlome: nepritarti Projektui ir prašyti Vyriausybės išvados dėl Projekto.
Dėl ypatingos valstybinės svarbos projektų instituto
Seimo kaip „ypatingos valstybinės svarbos“ patvirtintas projektas suteiks išimtines planų rengimo procedūras bei viešojo intereso ginčų mechanizmą. Pripažįstama, kad teritorijų planavimo procedūros yra neprognozuojamos, sunkiai įgyvendinamos ir neracionalios. O viešojo intereso gynimo procedūra ir terminai neužtikrina teisinio tikrumo ir yra neapibrėžta bei atskleidžiamos tokio neapibrėžtumo ydos.
Tačiau teritorijų planavimo procedūros ir viešojo intereso gynimo procesas siekiami keisti ir būtų taikomi tik vienai kategorijai – ypatingos valstybinės svarbos projektams. Toks pasirinkimas grindžiamas tuo, kad įgyvendinant atominės elektrinės, geležinkelio linijos „Rail Baltica“, Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties „LitPol Link“, viešųjų logistikos centrų, valstybinės reikšmės automobilių kelių bei aplinkkelių projektus kitaip nebus galima laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšų, tinkamai įgyvendinti europinių ir tarptautinių įsipareigojimų, pritraukti investicijų bei bus padaryta esminė žala viešajam interesui ir apskritai valstybei. Taigi, teritorijų planavimo įstatyme siekiama nustatyti valstybinės svarbos projektų institutą, kad valdžios institucijos turėtų išimtinį reguliavimą teritorijų planavimo projektų rengimui, derinimui, tvirtinimui, viešinimui, galiojimui ir ginčų sprendimams.
Visuomenės ir valstybės interesų teritorijų planavime apsaugai šiuo metu tarnauja specialusis teritorijų planavimo režimas. Papildomos visuomenės ir valstybės interesų teritorijų planavime apsaugos kategorijos nustatymas ir servituto pasitelkimas jam įgyvendinti nepagrįstai išplečia valstybės teises asmenų nuosavybės atžvilgiu ir iš dalies dubliuoja specialiojo teritorijų planavimo režimo tikslus. Be to, būtina atkreipti dėmesį į Vyriausybės parengtą valstybei svarbių ekonominių ir kultūrinių projektų reguliavimą, kuriuo taip pat sukuriamas pagreitintas procesas investiciniams projektams ir kuris yra įtrauktas į Vyriausybės pateiktą Teritorijų planavimo įstatymo projektą (XIP-2919) ir patvirtintą valstybei svarbių ekonominių ir kultūrinių projektų aprašą 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1473. Šis mechanizmas jau sudaro pakankamą pagrindą valdžios institucijoms imtis sprendimų teritorijų planavime įgyvendinant aiškinamajame rašte išskirtus projektus. Paralelaus instrumento sukūrimas savo esme prilygs privilegijomis grįstu konkurencijos teisės taisyklių dėl valstybės pagalbos teikimo apėjimu, kai vieniems investiciniams projektams bus suteikiamos išimtinės sąlygos, taip pat padidina galimybes valdžios institucijoms piktnaudžiauti Projektu suteiktais įgaliojimais. Todėl toks rinką iškreipiantis reguliavimas neturėtų būti įgyvendinamas ar skatinamas.
Siūlome: nepritarti Projektui ir nenustatyti papildomos ypatingos valstybinės svarbos projektų instituto teritorijų planavimo įstatyme.
Dėl ginčų, kylančių iš viešumo procedūrų, tvarkos
Projekto 6 str. nurodomas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias gali vertinti teismas nagrinėdamas skundus dėl viešinimo procedūrų metu pateiktų suinteresuotų asmenų pastabų. Taip įtvirtinamas formalusis teismo patikrinimas, kuris apriboja teismo galimybės įvertinti reikšmingus faktus ir suvaržo asmenų teisę ginti savo interesus. Siūlome: nepritarti Projekto 6 str. baigtinio teismo tikrinamų aplinkybių sąrašo nustatymui.
Nesuprantama, kodėl Projekto rengėjų cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomonė, rekomenduojanti nustatyti naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus viešąjį interesą ginantys subjektai nebegalėtų kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti administracinį aktą, yra pritaikoma tik šiam pasirinktam institutui – ypatingos valstybinės svarbos projektams. Teisinės valstybės principai ir teisinio stabilumo reikalavimas yra taikomi visiems valstybėje veikiantiems subjektams ir valdžios institucijų, rengsiančių ypatingos valstybinės svarbos projektus, bei kitų dalyvausiančių jų įgyvendinime išskyrimas ir sukuriama atitinkama saugoma kategorija nėra pateisinamas. Teisę į teisinį stabilumą turi turėti visi subjektai ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomonę, ją teritorijų planavimo santykiuose galėtų užtikrinti naikinamojo termino nustatymas. Siūlome: Projekto 7str. siūlomą naikinamąjį terminą taikyti visiems santykiams, kylantiems iš teritorijų planavimo įstatymo viešo intereso gynimo proceso.
Išvada: Projektu siūlomas ypatingos valstybinės svarbos projektų institutas sukuria mechanizmą apeiti valdžios nustatytą bendrąjį reguliavimą teritorijų planavime. Projekto iniciatorių grindžiamas būtinumas įvesti pagreitintą procesą, kad investicijų iniciatyvos nežūtų tenkindamos valstybinio reguliavimo ir biurokratijos reikalavimus, yra stiprus signalas, kad pokyčiai reikalingi visai sistemai ir kad būtina imtis biurokratijos mažinimo iniciatyvų. Išimtinių sąlygų suteikimas valdžios patvirtintiems projektams neužtikrina konkurencijos laisvės ir ribotos valdžios principų. Todėl teritorijų planavimo reguliavimas turi būti mažinamas ne tik apibrėžtiems ypatingos valstybinės svarbos projektams, bet ir kitų subjektų įgyvendinamiems projektams.
