Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1156(2) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1265” projekto Nr. 15-6247
Siūlome pritarti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1156(2) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1265 dėl šių priežasčių:
- 6 mėnesių prisitaikymo laikotarpis prie pasikeitusių mokesčių tarifų, bazės ir kt. yra būtinas mokesčių mokėtojams, kad jie tinkamai pasiruoštų prie naujų mokestinių sąlygų ir taisyklių. Vienas iš didžiausių Lietuvos mokesčių sistemos trūkumų yra tai, kad ji yra neprognozuojama, o šį neprognozuojamumą didele dalimi nulemia LR MAĮ 3 str. numatyta galimybė keisti mokesčius su biudžetu. Pavyzdžiui, LLRI tyrimo dalyviai įvardino, kad sunkiai prognozuojama ir dažnai kintanti įstatyminė bazė yra antra svarbiausia priežastis, kodėl įmonės dalį arba visą savo veiklą perkėlė iš Lietuvos į kitas šalis – su šiuo teiginiu sutiko ar greičiau sutiko 91 proc. tyrimo dalyvių:
Mokesčių mokėtojams nėra esminio skirtumo, ar mokesčiai keičiami su biudžetu, ar be biudžeto. Todėl galimybę keisti mokesčius su biudžetu reikėtų vertinti kaip neleistiną mokesčių sistemos spragą, neleidžiančią užtikrinti mokesčių sistemos stabilumo.
- Galimybė keisti mokesčių tarifus, bazę ir kt. su biudžetu nulemia tai, kad esant sudėtingai finansinei situacijai, deficitas sprendžiamas ne mažinant biudžeto išlaidas, bet didinant mokesčius ir tokiu būdu siekiant padidinti biudžeto pajamas. Uždraudus keisti mokesčius su biudžetu, deficito problema būtų sprendžiama šalinant pagrindinę deficito priežastį – pernelyg aukštas biudžeto išlaidas.
- Esama įstatymo nuostata, leidžianti keisti mokesčius su biudžetu, sudaro prielaidas neteisėtam mokesčių keitimui, kai rudenį būna priimami tokie mokesčių pakeitimai, kurie nėra susiję su biudžetu. Pavyzdžiui, tokie neteisėti mokesčių pakeitimai įvyko 2011 m. gruodį, kai Seimas priėmė LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą Nr. XIP-3960(2) ir 2014 m. gruodį, kai Seimas priėmė LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIP-1324(2). Abiem atvejais Vyriausybė nebuvo pateikusi šių įstatymų kartu su biudžeto įstatymo projektu:
- Projektas XIP-3960 buvo užregistruotas 2011 m. gruodžio 9 d., t.y. Vyriausybei jau atsižvelgus į Seimo narių pasiūlymus dėl 2012 m. biudžeto įstatymo projekto ir 2011 m. lapkričio 19 d. pateikus atnaujintą biudžeto projektą. Tai rodo, kad minėtas projektas nesusijęs su biudžetu ir todėl negalėjo būti priimtas be 6 mėn. prisitaikymo laikotarpio.
- Projektas XIIP-1324 buvo užregistruotas 2013 m. gruodžio 10 d., t.y. beveik metai iki 2015 biudžeto įstatymo projekto pateikimo Seimui – 2014 m. spalio 16 d. Jis net nebuvo priimtas kartu su biudžetu: biudžetas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 4 d., o NT pataisos priimtos 2014 m. gruodžio 9 d. Taigi, šis projektas irgi nebuvo susijęs su biudžetu, todėl jo įsigaliojimas be 6 mėnesių prisitaikymo laikotarpio yra neteisėtas.
Nors nei vienas, nei kitas projektas nebuvo susijęs su biudžetu, tai neužkirto kelio jų priėmimui ir įsigaliojimui su atitinkamų metų biudžeto įstatymu.
Tai rodo, kad esama LR MAĮ spraga, leidžiančia keisti mokesčius su biudžetu, yra neteisėtai naudojamasi nusižengiant ir LR MAĮ, ir Teisėkūros pagrindų įstatymui, todėl būtina šią spragą panaikinti ir uždrausti keisti mokesčius su biudžetu.
Pastabos dėl Finansų ministerijos argumentų prieš šiuos įstatymų projektus:
- Šie įstatymų projektai neatima galimybės iš Lietuvos Respublikos Seimo operatyviai reaguoti į besiformuojančią (susidariusią) situaciją. Kaip tik, šie įstatymų projektai skatintų LR Seimą reaguoti į situaciją šalinant pagrindinę deficito priežastį – pernelyg aukštas biudžeto išlaidas. Tuo tarpu mokesčių didinimas nėra tinkamas reagavimas į besiformuojančią situaciją, nes tai gali dar labiau sulėtinti ūkio plėtrą ir skatinti šešėlinę ekonomiką.
- Pastabose minimam teisingesniam, tinkamesniam, efektyvesniam atskirų mokesčių (jų grupės) reglamentavimo ir administravimo užtikrinimui nėra būtinas operatyvumas. Kaip jau minėta, 6 mėn. prisitaikymo laikotarpis yra reikalingas mokesčių mokėtojams tam, kad jie turėtų pakankamai laiko pasiruošti mokesčių įstatymų pakeitimams, pakeisti informacinių technologijų sistemas ir t.t. Abejotina, ar operatyvūs pakeitimai gali užtikrinti tinkamą ir efektyvų mokesčių administravimą. Patirtis rodo, kad skuboti mokesčių pakeitimai kaip tik pakerta galimybes turėti teisingą, tinkamą ir efektyvų mokesčių reglamentavimą ir administravimą. Pavyzdžiui, privalomojo sveikatos draudimo įmokų atskyrimas nuo gyventojų pajamų mokesčio, kuris buvo priimtas 2008 m. gruodžio mėn., buvo itin skubotas ir neapgalvotas. Tam nebuvo pasiruošę nei mokesčių mokėtojai, nei mokesčių administratoriai. Todėl manytina, kad skuboti mokesčių pakeitimai kaip tik sumažina mokesčių reglamentavimo ir administravimo teisingumą, tinkamumą ir efektyvumą.
- Džiugu, kad Finansų ministerija galvoja apie mokesčių mažinimą ir mokesčių tvarkos lengvinimą. Todėl siūlome kompromisą: su biudžetu leisti tik mažinti mokesčių tarifus ir palengvinti mokesčių tvarką.
- Tai, kad įstatymų leidėjas gali priimti mokesčių pataisas su biudžeto įstatymu su įprastine įstatymo įsigaliojimo tvarka nėra argumentas už mokesčių keitimą su biudžetu. Deja, praktika rodo, kad su biudžetu keičiami mokesčiai įsigalioja ne įprastine tvarka, bet tuomet, kai įsigalioja biudžeto įstatymas.
Pasiūlymas:
Pritarti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1156(2) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1265.
