Šiame straipsnyje nagrinėsime konkrečias politinių partijų rinkiminių programų nuostatas, kuriose numatyta, kaip partijos žada spręsti susidariusias problemas, jei bus išrinktos į LR Seimą. Pliusus skirsime priemonėms, kurios sudarys pagrįstas prielaidas saugesnei ir labiau aprūpintai gyventojų senatvei, mažins mokesčių naštą, taip pat – nuostatoms padidinti „Sodros“ sistemos efektyvumą, mažinti biurokratiją. Minusus skirsime tam prieštaraujančioms nuostatoms, taip pat nepagrįstiems pažadams didinti pensijas, jeigu partijos nenurodys realių finansinių šaltinių tam įgyvendinti.
Šiame straipsnyje bus nagrinėjamos šių partijų nuostatos apie pensijų sistemą: Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Partijos Tvarka ir teisingumas (TT), Darbo partijos (DP), Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS), Krikščionių partijos (KP) bei Politinės partijos „Sąjunga TAIP“.
Analizuojame ne tik partijų rinkimines programas, bet ir jų atsakymus į LLRI pateiktą klausimyną, kurį užpildė keturios partijos – Darbo partija, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga ir „Sąjunga TAIP“.
Tėvynės Sąjunga – darbai dar šioje kadencijoje, o ko pasieks kitoje?
Pliusai:
Partijai galima duoti dalinį pliusą už „Sodros“ padėties analizę, deja, tarp siūlymų nepateikiamos konkrečios nuostatos, kurias galima būtų įvertinti teigiamai.
Minusai:
Už nuostatas
1) pertvarkyti antros pakopos pensijų kaupimą, numatant, kad gyventojas turi skirti papildomų lėšų pensijų kaupimui ir tuomet gaus subsidiją iš valstybės biudžeto (taip vadinama 2+2+2 sistema);
2) mažinti pensijų fondų taikomus atskaitymus nuo įmokos ir nuo sukaupto turto. Užuot įvykdę įsipareigojimą atstatyti pensijų kaupimo įmokos tarifą į ankstesnį (5,5 proc.) lygį (šį įsipareigojimą savo nutarime Vyriausybei priminė ir Konstitucinis Teismas), konservatoriai siūlo keisti pensijų kaupimo modelį. Pagal siūlomą variantą, mažiau uždirbantys gyventojai bus mažiau linkę mokėti papildomas kaupiamąsias įmokas ir dėl to bus linkę apskritai pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos arba kaups mažesne apimtimi, dėl to jų senatvė bus mažiau aprūpinta. Atskaitymų mažinimas priverstų pensijų fondų rinką koncentruotis (t.y. mažėtų pensijų fondų valdytojų skaičius, liktų tik stambiosios įmonės) ir mažintų konkurenciją tarp pensijų kaupimo bendrovių, dėl ko nukentėtų pensijai kaupiantys gyventojai. Beje, šias nuostatas žadama įgyvendinti jau ateinančią savaitę, t.y. dar iki Seimo rinkimų.
Kalbant apie „Sodros“ sistemą, programoje pateikiama nuoroda į „Sodros“ gaires, tačiau jose reali pertvarka nėra aiškiai nubrėžta – žadama keisti pensijų skaičiavimo būdą (kaip – dar neaišku, paaiškės po analizės), o ne pertvarkyti pačią „Sodros“ sistemą sudarant prielaidas labiau aprūpintai gyventojų senatvei.
Lietuvos socialdemokratų partija – suteikia vilčių pensijų kaupimui
Pliusai:
Už tai, kad programoje nėra viešojoje erdvėje retsykiais girdimo kai kurių partijos atstovų grasinimo atsisakyti pensijų kaupimo. Turint omenyje, kad socialdemokratai yra ta politinė jėga, kuri pradėjo ir įgyvendino svarbiąją pensijų reformą (šiandien turinčią milijoną dalyvių), tokio pažado nebuvimas suteikia rinkėjams pagrindo tikėtis kaupimo tęstinumo, o galbūt netgi ir KT nutarimo įgyvendinimo didinant kaupimo įmokos tarifą.
Taip pat pliusas už tai, kad socialdemokratai nenuėjo populistiniu keliu. Net ir nuostata, kad bus didinamos pensijos, savotiškai „apdraudžiama“ teiginiu „atsigaunant ekonomikai“. Skirtingai nuo daugelio kitų partijų, nekuriami pažadai apie nerealistiškai dideles pensijas: apsiribojama teiginiu, kad vidutinė pensija turi būti ne mažesnė kaip 40 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu kalbama apie VDU „ant popieriaus“, šiandien tai sudarytų 862 litus).
Minusai:
Programoje apsiribojama lakoniška nuostata „stiprinti valstybinį socialinį draudimą“, tačiau nepateikiamos konkrečios priemonės, kaip tai bus įgyvendinta.
Tvarka ir teisingumas – puiki nuostata pereiti prie kaupimo, bet yra ir nepagrįstų pažadų
Pliusai:
Partija siūlo palaipsniui pereiti nuo šiuo metu egzistuojančios solidarios pensijų sistemos prie kaupimo principu pagrįstos sistemos. Puikus siūlymas; pagirtina, kad ši partija – vienintelė, pateikusi tokią viziją. Solidarumu pagrįsta valstybinė „Sodros“ sistema yra netvari: užklupus neigiamiems ekonominiams, demografiniams ar politiniams pokyčiams, atsiranda disbalansai – tuomet klimpstama į skolas. Be to, sistema brangiai kainuoja, tad dėl aukštos darbo jėgos mokesčių naštos kenčia konkurencingumas.
Minusai:
Už nuostatas
1) konstituciniu įstatymu įtvirtinti, kad pensijos negali būti atimamos jokiais sprendimais; 2) pasiekti, kad kiekvienam pensininkui būtų garantuota pensija, ne mažesnė nei pusė jo buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Viena iš esminių „Sodros“ sistemos problemų ta, kad pajamos ir išlaidos nebūtinai susibalansuoja. Smunkant pajamoms, išlaidos nepakinta, todėl klimpstama į skolas. Šios nuostatos įgyvendinimas užprogramuotų augančią „Sodros“ skolą, dėl ko galiausiai nukentėtų „Sodros“ dalyviai. Pažadas dėl didesnių pensijų teikiamas nenurodant finansinio šaltinio jam įgyvendinti.
Darbo partija – neblogai ir su pagrindu būti gerai
Pliusai:
Už nuostatas
1) mažinti „Sodros“ fondo valdybos išlaidas bei peržiūrėti tarnybų, finansuojamų iš „Sodros“ biudžeto veiklos kryptis, jų būtinumą ir finansavimo tikslingumą;
2) atsižvelgti į Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pensijų kaupimo sumažinimo ir pagal valstybės galimybes didinti įmoką į antros pakopos pensijų fondus ir kompensuoti sumažinimus;
3) dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo pradėti derybas su verslo asocijuotomis struktūromis. Pagirtina tai, kad Darbo partija – vienintelė, savo rinkiminėje programoje užsibrėžusi didinti „Sodros“ ir jai pavaldžių tarnybų efektyvumą. Galbūt norėtųsi konkretaus pažado, kada ir iki kokio lygio bus padidintos pensijų kaupimo įmokos.
Minusai:
Už nuostatas
1) leisti gyventojams grįžti iš II pakopos pensijų fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą;
2) kad vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip 60 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gaunamo „į rankas“. Leidimas „grįžti“ į „Sodrą“ įteisintų gyventojų blaškymąsi ir reikštų didesnes „Sodros“ išlaidas ateityje; jeigu kalbama apie žmonių pasirinkimo laisvę, tuomet reikia leisti ne tik „grįžti“ į „Sodrą“, bet ir iš jos „išeiti“. Nuostata dėl didesnių pensijų pateikiama nenurodant tam finansinio šaltinio.
Liberalų ir centro sąjunga – neblogai, bet galėjo būti geriau
Pliusai:
Už nuostatą atstatyti valstybės įsipareigojimus įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus, nors ir nėra aiškiai nurodyta, kada šis pažadas bus įgyvendintas.
Minusai:
Už nuostatą, kad vidutinė pensija turi sudaryti nemažiau 50 proc. vidutinio atlyginimo, nes nėra nurodytas finansinis šaltinis šiam pažadui įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – geri pažadai, svarbu tik juos įgyvendinti
Pliusai:
Už nuostatas
1) atstatyti sumažintus pensijų kaupimo pervedimus ir stabilizavus biudžeto išlaidas, nuosekliai juos didinti;
2) įvairias šiandien mokamas pensijas ir lengvatas apjungti į vieną aiškią pensiją;
3) įvesti 3500 litų dydžio „Sodros“ įmokų „lubas“;
4) mažinti „Sodros“ įmokų tarifą „tik esant galimybėms“.
Šių nuostatų įgyvendinimas sudarytų prielaidas labiau aprūpintai gyventojų senatvei ir mažesniems mokesčiams bei efektyvesniam pensijų sistemos administravimui.
Krikščionių partija – nerealistiniai pažadai
Minusai:
Už nuostatas
1) didinti pensijas;
2) indeksuoti pensijas pagal infliacijos ir šalies darbo našumo augimo tempus;
3) pertvarkyti pensijų kaupimą į valstybės remiamą papildomą privatų draudimą. Pensijų didinimui finansuoti nurodomas nerealistiškas finansinis šaltinis: žadama padidinti minimalią mėnesinę algą iki 1000 litų, tačiau tai dar nereiškia, kad žmonių uždirbami atlyginimai išaugtų, priešingai, dalis žmonių dėl tokio sprendimo gali netekti darbo, todėl scenarijus gauti papildomų „Sodros“ įplaukų didinant MMA yra neapskaičiuotas. Dėl indeksavimo, didėjantys infliacijos tempai savaime dar nereiškia, kad „Sodra“ turi galimybę finansuoti didesnes pensijas. Indeksavimas pagal infliaciją būtų pragaištingas dėl to, kad galėtų įsukti infliacijos spiralę, dėl ko visų pirma labiausiai nukentėtų tie, kam norėta padėti – pensininkai. Nuostata dėl pensijų kaupimo pertvarkos yra abstrakti, o tikslas – neaiškus. Lietuvoje jau turime sukurtą pensijų kaupimo sistemą, kurioje kaupimo apimtys dėl politikų sprendimų tapo vis mažiau prognozuojamos, tad būtų sveikintina artimiausioje ateityje susilaikyti nuo nepagrįstų pertvarkų, ypač jeigu jų tikslai neapibrėžti.
Sąjunga TAIP – taip?
Pliusai:
Už nuostatą įgyvendinti „Sodros“ reformą, suteikiant galimybę žmogui laisvai pasirinkti kitas pensinio draudimo formas. Siūlymas skamba gerai, bet labai abstrakčiai – neaišku, ar tai reiškia galimybę „išeiti“ iš „Sodros“ sistemos. Jeigu taip, tuomet galima būtų rašyti didelį pliusą.
Minusai:
Už nuostatas
1) numatyti galimybę dalyvauti II-osios pakopos pensijų fonduose, juos paverčiant privačiaisiais su pačių dalyvių pasirinkimo teise ir privačiomis įmokomis;
2) indeksuoti pensijas;
3) kad santykis tarp gauto atlyginimo ir „Sodros“ pensijos bus ne mažesnis nei 50 proc. ir didės, priklausomai nuo ekonomikos augimo;
4) neįvesti „Sodros“ lubų.
Neaišku, kodėl prabylama apie galimybę dalyvauti II pakopos pensijų fonduose, jeigu tokia galimybė egzistuoja jau dešimtmetį. Teiginys apie „privačias įmokas“ nurodo norą paversti II pakopos pensijų fondus į III pakopą, kur įmokos mokamos ne iš gyventojo sumokėtų „Sodros“ įmokų, o lėšų, liekančių gyventojui po mokesčių.
Pastebimas prieštaringumas pensijų srityje: viena vertus, žadama atstatyti pensijų kaupimo įmokas tarifą į prieškrizinį lygį, kita vertus, nurodoma, kad įmokos bus „privačios“, o tai reikštų, kad bus mokamos iš gyventojo asmeninių lėšų.
Apibendrinimas
Išanalizavus partijų rinkiminių programų dalis, kuriose aptariama pensijų problematika, matyti, kad nė viena partija nesugebėjo pateikti konkrečių realistinių pasiūlymų, kaip spręsti „Sodros“ problemas, pvz. mažinti jos skolą. Už nepadarytus namų darbus galima būtų duoti dar po vieną minusą kiekvienai partijai.
Nors dalinį problemos sprendimą galima matyti pensijų kaupimo apimčių didinime, kuriam vienareikšmiškai arba pagal aplinkybes pritaria penkios partijos (Partija Tvarka ir teisingumas, Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, su klaustuku – Sąjunga TAIP), tačiau tos nuostatos nėra aiškiai apibrėžtos ir nėra numatyta, kada pensijų kaupimo įmokos tarifas bus didinamas.
Tai, kad partijos neturi vizijos ir nėra pasiruošusios įgyvendinti esminę „Sodros“ pertvarką, kuri sudarytų pagrindą labiau aprūpintai žmonių senatvei, dar nereiškia, kad gyvenimas neprivers naujosios Vyriausybės tai padaryti. Namų darbų atlikimas būtų padėjęs per ateinančius ketverius metus reformuoti „Sodrą“, bet gali nutikti taip, kad dėtis nebus kur – tuomet „Sodrą“ pertvarkyti teks paskubomis ir negavus tam aiškaus rinkėjų mandato.
