Praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pradėtas svarstyti įstatymo projektas, iš esmės keičiantis esamą pensijų kaupimo modelį. Dabar žmonės gali pervesti dalį jų sumokamų „Sodros“ įmokų į asmenines sąskaitas, tačiau paskutinis gruodį įvykęs pervedimų apkarpymas iki 1,5 proc. pajamų pakirto vienintelę realią finansinę alternatyvą „Sodrai“ ir neleis žmonėms sutaupyti reikšmingos sumos senatvei. Vietoje žadėto pervedimų grąžinimo į pirminį 5,5 proc. lygį, Vyriausybė dabar siūlo gyventojams pridėti po 1-2 proc. pajamų iš savo kišenės ir tokį variantą pasirinkusiems žmonėms skirti tokio pat dydžio subsidiją iš valstybės biudžeto. Kaip šis siūlymas sutiktas komitete?
Pensijų reforma ir politikai: daug laisvės, o kur atsakomybė?
Svarstydami šį siūlymą, du Seimo nariai pabrėžė žmonių laisvę ir pasirinkimo svarbą. Su tokiomis kalbomis intuityviai norisi sutikti, kol nesuvoki jų neadekvatumo: apie laisvę ir pasirinkimą kalba tie patys politikai, kuriems prie širdies prievartinė „Sodros“ sistema, kurie nieko blogo nemato tame, kad be jokios laisvės ir pasirinkimo galimybės „Sodroje“ priverstinai dalyvauja ir 31 proc. savo pajamų į ją kas mėnesį sumoka milijonas dirbančiųjų. Priminsiu, kad vidutinį darbo užmokestį (2175 litai) uždirbantis žmogus „Sodrai“ kas mėnesį sumoka po 674 litus.
Kalbėdami apie žmonių pasirinkimo laisvę, politikai pamiršta, kad sumažinę pervedimus jie pamynė milijono dirbančiųjų laisva valia išreikštą pasirinkimą kaupti pensijai įstatymu įtvirtintomis sąlygomis.
Nors laisvė neturėtų būti atsieta nuo atsakomybės, politikoje ir konkrečiai įstatymų leidyboje tai negalioja. Pensijai pasirinkę kaupti žmonės šios valdžios buvo apgauti bent jau keturis kartus, kai nuo 2008 m. pabaigos pervedimai vis buvo „laikinai“ mažinami nuo 5,5 proc., kol galiausiai iš jų teliko 1,5 proc. Žmonės apgaunami dar kartą, kai žadama, kad „Sodros“ padėtis bus gera.
Kai kurie politikai komiteto posėdyje (ir ne tik) vis garsiau kalba apie tai, kad II pensijų pakopos apskritai reikia atsisakyti – neva užtenka „Sodros“ sistemos ir III pakopos, kur žmogus gali kaupti iš savo paties lėšų, kurios jam lieka sumokėjus visus mokesčius (ir pragyvenimui). Kadangi mokesčiai nuo darbo pajamų Lietuvoje sudaro net apie 40 proc., galimybę kaupti savarankiškai turi retas žmogus. Tą suvokia ir politikai, nurodantys į mažą senatvei kaupiančių žmonių skaičių. Taigi realybė tokia, kad valdžia būsimus pensininkus nori palikti be pasirinkimo – tik su „Sodra“.
„Sodra“ – einamosiomis paskolomis pagrįsta sistema
Jeigu anksčiau „Sodrą“ ir galima buvo vadinti einamosiomis įmokomis pagrįsta sistema (pay-as-you-go), tai šiandien šis pavadinimas nebeatitinka realybės. Jau 5 metus iš eilės lietuviškąją „Sodrą“ reikia vadinti einamosiomis paskolomis pagrįsta sistema (pay-as-you-borrow). SADM duomenimis, per pastaruosius 5 metus susikaupusi „Sodros“ skola siekia 9 mlrd. litų. Jeigu „Sodra“ būtų einamosiomis įmokomis pagrįsta sistema tikrąja prasme ir jei jos pajamoms susitraukus, susitrauktų ir išlaidos, žmogui tai reikštų stipriai sumažėjusią pensiją, net iki trečdalio. Kaip bežiūrėsi, „Sodra“ netarnauja žmogui ir bet kokie šios sistemos „patobulinimai“ (pavyzdžiui, pensinio amžiaus didinimas) vis vien jam bus skausmingi.
Koks yra einamosiomis paskolomis pagrįstos „Sodros“ sistemos tvarumas? Iš ko bus ateityje mokamos pensijos, jeigu dirbančiųjų ir pensininkų santykis nuosekliai mažės? Jei ir bus iš ko mokėti pensijas, tai iš ko gi bus grąžinamos „Sodros“ pasiskolintos lėšos ir mokamos šimtamilijoninės palūkanos? Juk vien šiemet „Sodros“ išlaidos palūkanoms sumokėti siekia beveik 600 mln. Litų. Palyginimui, pensijų atstatymui į prieškrizinį lygį šiemet skiriama 495 mln. litų, t.y. palūkanoms skiriama daugiau. SADM bando palūkanų naštą permesti valstybės biudžetui, tačiau tai tik problemos maskavimas, o ne sprendimas, nes lėšas grąžinti vis vien teks mokesčių mokėtojams.
Pensijų kaupimo reforma buvo padaryta tam, kad žmonių priklausomumas senatvėje nuo „Sodros“ mažėtų, kad žmonėms susitaupius, mažėtų ir „Sodrai“ tenkanti finansinė našta. Turbūt retas pensijų fondų kritikas žino, kad pensijai kaupiantiems žmonėms bus mokama mažesnė pensija iš „Sodros“, tad „pralošdama“ dėl mažesnių įmokų šiandien, „Sodra“ „išlošia“ dėl mažesnių išmokų ilguoju laikotarpiu. II pensijų pakopa suteikia galimybę atliekamų lėšų taupyti neturintiems žmonėms vis tiek susitaupyti senatvei. Šiandien politikai nori tą galimybę iš žmonių atimti, palikti juos pririštus prie milijardinėse skolose skendinčios „Sodros“. Turėdami laisvę keisti įstatymus ir netesėti savo pažadų, politikai neturėtų pamiršti ir atsakomybės už milijonus būsimų pensininkų, kurie šiandien daug mokėdami pensijai, neaišku ar ką gaus ateityje
