Pensijų kaupimo fondai pirmus metus po pertvarkos dirbo sėkmingai. Ko galima tikėtis šiemet, nuo ko priklauso fondų veiklos rezultatai? Kokia tikimybė, kad politikai nesugalvos vėl pertvarkyti, reformuoti pensijų fondų, juolab, kad „Sodros“ reforma taip ir neatlikta. Ar dalyvavimas pensijų fonduose išties pagerins pensininkų padėtį? Ar rūpinantis būsimaisiais pensininkais nepamirštami dabartiniai?
LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva Lietuvos radijo eteryje, laidoje Kursas – 3,45 dalinosi įžvalgomis šia tema.
– Rima Jakutytė, laidos vedėja. Gerb. Leontjeva, koks jūsų žvilgsnis sakyme į dešimtmetį pensijų kaupimo fondų arba praėjusių metų rezultatus?
– Kaetana Leontjeva. Manau, kad žmonių pasirinkimas – tai, kad 350000 gyventojų nusprendė kaupti papildomai pensijų fonduose – iš tiesų geriausiai atspindi tą dešimtmetį. Vis tik žmonės pasitiki pensijų fondais ir nori kaupti papildomai. Nepriklausomai nuo to, ką kai kurie politikai kalbėjo apie kaupimą, kaip jie tai kritikavo, bet vis tik žmonės supranta, kad jie turėtų būti patys atsakingi už savo pragyvenimo kokybę kai jie išeis į pensiją. Tai, kad jie nusprendė kaupti papildomai, būtent parodo, kad žmonės pasitiki šia sistema.
Bet žiūrėkite, mes kalbame apie tai, kiek žmonės sumoka, koks yra pajamingumas pensijų fonduose, o labai sudėtinga analogiškai kalbėti apie „Sodrą“. Žmonės nežino kiek jie sumoka į „Sodrą“. Jeigu jie žinotų, pavyzdžiui, kad vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus per mėnesį sumoka 210 eurų vien tik tai į „Sodrą“, tai jie visiškai kitaip vertintų tai, ką jie iš jos ateityje atgaus. Žmonėms sudėtinga palyginti, nėra tų įrankių, kurie parodytų kiek žmogus kas mėnesį perveda į „Sodrą“ (be to, dar yra vadinamoji darbdavio įmoka) ir kiek jis atgaus.
Visą laidos įrašą galite išklausyti ČIA.
