Turėdami galimybę savo nuožiūra paskirstyti „Sodros“ įmoką tarp pensijų kaupimo ir „Sodros“ pensijų finansavimo, kaupimui gyventojai skirtų daugiau, o „Sodrai“ – mažiau, negu skiriama šiandien. Privačiai gyventojai norėtų kaupti 10 proc. savo pajamų, tai yra šešis kartus daugiau, negu skiriama šiuo metu – 1,5 proc, todėl pensijų kaupimo įmoką reikia skubiai didinti, ragina tyrimo rezultatus pristatantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
„Šiandien proporcija tarp privataus pensijų kaupimo ir „Sodros“ pensijų finansavimo yra 1:16, o gyventojai norėtų, kad ši proporcija būtų 1:1,6. Tai reiškia, kad iš bendros 26,3 proc. „Sodros“ pensijų įmokos 10 proc. punktų turėtų būti skirta kaupimui, o 16,3 proc. – „Sodros“ pensijų finansavimui“, teigia LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
„Turėdami pasirinkimą, kaip padalinti šias lėšas, gyventojai pakoreguotų esamą proporciją pensijų kaupimo naudai. Tai būtų saugesnė investavimo strategija, protingai dalinanti riziką tarp skirtingų priemonių. Tuo tarpu šiandien visi „kiaušiniai“ kraunami į vieną – „Sodros“ – pintinę, kas žinant ilgalaikes „Sodros“ tvarumo problemas, yra neracionalu ir rizikinga. Nors nėra taip, kad gyventojai visiškai nenorėtų skirti lėšų „Sodros“ pensijoms mokėti, tačiau jie taip pat nori susikaupti daugiau lėšų savo pačių senatvei, kaupdami savo asmeninėse sąskaitose, alternatyviai“ – komentuoja ekspertė.
Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai palaiko pensijų kaupimo apimčių didinimą ir pensijų reformos tęsimą. „Konstitucinis Teismas priminė Vyriausybės įsipareigojimą pateikti pensijų kaupimo įmokos tarifą didinančių teisės aktų projektus ir kompensuoti gyventojų patirtus praradimus dėl nuo 2009 m. sumažinto įmokos tarifo. „Sodros“ pensijos jau buvo atstatytos nuo 2012 m., analogiškai reikėtų kuo skubiau atkurti iki krizės buvusį 5,5 proc. pensijų kaupimo įmokos tarifą. Šiandien stebime, kaip Latvija ir Estija jau sugrąžino pensijų kaupimą į ikikrizinį lygį, tad Lietuvai reikėtų eilinį kartą imtį pavyzdį iš kaimynių. O ilguoju laikotarpiu reikėtų plėsti pensijų kaupimo apimtis iki 10 proc., kaip to nori gyventojai. Būtent toks tarifas leistų sukaupti daugiau lėšų pragyvenimui senatvėje,“ – pabrėžia K. Leontjeva.
Vertinant pagal apklaustųjų amžių, daugiausia lėšų pensijų kaupimui skirtų jauniausi Lietuvos gyventojai. 18-25 m. gyventojai kaupimui antroje pensijų pakopoje skirtų 12,6 proc. savo pajamų, 26 – 35 m. – 11,2 proc. „Turint omenyje, kad „Sodros“ galimybės aprūpinti sočią senatvę yra labiausiai miglotos būtent jauniausiems žmonėms, nestebina, kad jie linkę daugiau lėšų skirti kaupimui,“ – teigia ekspertė.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2012 metų birželio 15 – 22 dienomis Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu. Jo metu gyventojams buvo užduotas klausimas, kaip jie paskirstytų „Sodros“ įmokos dalį tarp pensijų kaupimo ir valstybinio pensijų socialinio draudimo. Pensijų kaupimui gyventojai skirtų 38 proc. įmokos, o valstybiniam pensijų socialiniam draudimui – 62 proc. Kadangi šiuo metu pensijų įmoka sudaro 26,3 proc. draudžiamųjų pajamų, pensijų kaupimui skirta gyventojų pasirinkta dalis sudarytų 10 proc. draudžiamųjų pajamų
