LLRI kviečia žmones domėtis pensijų reforma

Visuomenėje plintantys gandai ir mitai dėl pradedamos pensijų reformos kelia susirūpinimą, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai ir kviečia visuomenę nesivelti į tokio pobūdžio spekuliacijas, o verčiau įsigilinti į pensijų reformos principus ir dalyvavimo kriterijus bei priimti sąmoningą sprendimą dėl savo ateities.

 

LLRI nuomone, svarbiausias pensijų reformos privalumas tas, jog Lietuvos gyventojams leidžiama patiems apsispręsti, ar dalyvauti ir kaip dalyvauti naujoje pensijų kaupimo sistemoje. Esminis naujosios sistemos bruožas yra tas, kad kaupiami pinigai yra investuojami ir pagaliau tampa žmogaus asmenine ir paveldima nuosavybe. Privalomai mokėdami nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) įmokas, tokių galimybių žmonės niekada neturėjo.

 

Priešingai, nei pranašavo daugelis reformos skeptikų, konkurencija tarp bendrovių, steigiančių privačius pensijų fondus, jau davė rezultatų – bendrovės ėmė mažinti administravimo mokesčius. Realu, jog šie mokesčiai dar gali mažėti. Tuo tarpu priversti „Sodrą“ sumažinti savo administravimo mokesčius praktiškai neįmanoma, nes jai negresia nei skaidrumo, nei konkurencijos išmėginimai.

 

LLRI manymu, jau dabar reikėtų didinti pensijų reformos mastą, t.y. didinti įmokos dalį į asmenines sąskaitas pensijų fonduose, nes „Sodra“ 2004 m. prognozuoja gauti daugiau pajamų nei šiemet ir didinti išlaidas. Platesnio masto reforma sudarytų geresnes sąlygas naujai – kaupiamajai – pensijų sistemai susikurti ir palengvintų biudžeto naštą ateityje, kai surenkamų „Sodros“ įmokų sumažės dėl demografinių veiksnių.

 

Instituto teigimu, teisės aktais būtina užtikrinti, kad pensijų sąskaitų turėtojų pinigai netaptų patogia priemone biudžeto deficitui finansuoti per masiškas investicijas į vyriausybės vertybinius popierius. Tokiu atveju pensijų grąža būtų minimali, o visų pensijų gavėjai išliktų valstybės finansų būklės įkaitais.

 

Savanoriškojo kaupiamojo pensijų draudimo pensijų fonduose idėją LLRI iškėlė dar 1994 m. ir parengė pirmąjį Pensijų fondų įstatymo projektą. Institutas taip pat padėjo kurti efektyvią pensijų fondų priežiūrą ir trijų pakopų pensijų sistemos planą. Deja, dėl politikų nepasitikėjimo ir politinės valios stokos pensijų reforma buvo ilgai vilkinama, apaugo nereikalingais apribojimais ir pradedama gerokai pavėlavusi, palyginti su kitomis šalimis.