Atsižvelgdamas į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto poziciją dėl pensijų sistemos reformos, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina valdžios atstovus pagaliau apsispręsti ir nebeatidėlioti pensijų sistemos reformos. Politinės valios stoka ir tolesnis delsimas galutinai diskredituos socialinio draudimo reformą ir toliau grės valstybės finansų stabilumui.
Kaip teigė LLRI viceprezidentė Guoda Steponavičienė, Lietuvos socialdemokratų siūlymas pradėti pensijų sistemos reformą nuo savanoriškojo draudimo įvedimo yra pareiškimas, jog pensijų sistemos reforma yra stabdoma. Mat papildomas draudimas šiandien įmanomas ir be pensijų sistemos reformos. Gyventojai gali draustis kaupiamuoju gyvybės draudimu, laikyti indėlius bankuose, investuoti į akcijas ar nekilnojamąjį turtą. „Tačiau tai iš žmonių reikalauja papildomų lėšų, todėl kol kas yra prieinama tik turtingiausiems Lietuvos gyventojams. Kad žmonės masiškai pradėtų kaupti pensijai, vienintelis realus būdas – leisti jiems tam panaudoti dalį dabar „Sodrai“ mokamos įmokos“, – įsitikinusi G. Steponavičienė.
Ji taip pat pabrėžė, jog pajamų mokesčio nuolaidos draudimui egzistuoja ir dabar, tačiau didžioji gyventojų dalis vis tiek nelinkusi draustis papildomai. Todėl pensijų sistemos reforma esamų socialinių draudimo įmokų ribose yra vienintelė išeitis.
LLRI nuomone, didžiausia Lietuvos socialinės politikos problema glūdi esamoje einamosiomis įmokomis finansuojamoje valstybinėje socialinio draudimo sistemoje, kurią taip stengiamasi išlaikyti. Dėl aukštų „Sodros“ įmokų žmonės gauna mažesnius atlyginimus arba apskritai neturi darbo, nes verslo pradėti jiems neapsimoka. Dėl mažų „Sodros“ išmokų skurdžiai gyvena ne tik dabartiniai pensininkai – taip teks gyventi ir būsimiems šios sistemos dalyviams. Dėl mažo gimstamumo ir emigruojančios darbo jėgos valstybinio socialinio draudimo našta dirbantiesiems didėja, o išmokoms padidinti nėra jokių racionalių galimybių.
Lietuvos socialdemokratų pateikiamas argumentas, kad Lietuvos finansų rinka yra per silpna pensijų investicijoms, neįtikina, nes didžioji šių lėšų dalis bus investuojama ne Lietuvoje, nebent žalingas reikalavimas būtinai investuoti Lietuvoje būtų įtvirtintas teisės aktuose.
