Lietuvos laisvosios rinkos institutas valdžios siūlymą didinti ir suvienodinti pensinį amžių iki 65 metų vertina kaip paslėptą mokesčių didinimą, nes žmonės bus priversti ilgesnį laikotarpį mokėti įmokas „Sodrai“. Šį siūlymą LLRI vadina ne reforma, o nepagrįstu ir vienašališku esamos sistemos parametrų keitimu.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, pensinio amžiaus ilginimas ne tik demonstruoja esamos valstybinio socialinio draudimo sistemos ydas, bet ir pagilina jas. „Pensinis amžius, o taip pat ir kiti žmonėms svarbūs dalykai yra politizuojami, žmogus yra aukojamas sistemos labui. Vienašališkai keisdama esminius socialinio draudimo parametrus- ilgindama pensinį amžių – valdžia stengiasi nusimesti dalį valstybinei sistemai tenkančios naštos, priversdama žmones ilgesnį laiką dirbti bei mokėti įmokas „Sodrai. Laipsniškai ir kryptingai Sodra tampa nominalia garantija senatvėje, tačiau sunaudoja milžiniškus resursus, klaidina žmones, daugiausia vilčių senatvėje dedančius būtent į šią sistemą“, – sako ekspertė.
Pagrindinė „Sodros“ bėda yra jos pamatuose – einamąsias įmokas perskirstanti sistema nėra tinkamas būdas apsirūpinti senatvei, be to, ji negali sėkmingai funkcionuoti dėl demografinių ar ekonominių priežasčių sumažėjus įmokoms. „Valstybinio socialinio draudimo sistemoje forma neatitinka turinio: senatvė nėra rizika, kuriai reikėtų draustis. Senatvei reikia kaupti. Visi išskyrus valdžią džiaugiasi žmonių gyvenimo ilgėjimu. Tiktai valdžiai ilgėjanti gyvenimo trukmė yra problema, nes tuomet pasimato einamųjų išmokų sistemos netvarumas . Ši problema yra akivaizdi ir aktuali visoje Europoje, kur taip pat siūloma ilginti pensinį amžių. Pensinio amžiaus ilginimas tik padeda valdžiai prailginti „Sodros“ gyvavimą, tačiau ateityje galime tikėtis ir daugiau panašių pastangų „reformuoti“ „Sodrą“. Stichiški pasiūlymai ilginti pensinį amžių, didinti įmokas, mažinti išmokas šios sistemos neišgelbės, o tik privers žmones jaustis nesaugiai dėl savo ateities. Tokiu būdu pagrindinis „Sodrai“ keliamas tikslas – socialinis žmogaus saugumas – yra beviltiškai prarastas“, – sako K. Leontjeva.
Įvairiais būdais stengdamasi gelbėti pačią „Sodrą“, valdžia gelbėja jos iškabą, nes už iškabos nėra nieko tvaraus. „Prie nepasitvirtinusios sistemos gelbėjimo jau prisidėjo būsimi pensininkai (mažinant pervedimus į pensijų fondus), išmokų gavėjai. Dabartiniai valdžios pasiūlymai demonstruoja, kad sistema de facto yra žlugusi, bankrutavusi. Tačiau užuot sudarydama žmonėms sąlygas asmeniškai taupyti senatvei, valdžia verčia juos ir toliau dalyvauti ydingoje sistemoje. Valstybinės sistemos įsipareigojimai turėtų būti mažinami ne ilginant pensinį amžių, bet leidžiant žmonėms naudotis visais legaliais ir žmonijos išbandytais būdais susitaupyti senatvei, tuo pat metu mažinant mokesčių mokėtojų įsipareigojimus „Sodrai“. Todėl raginame valdžią ieškoti esminių sisteminių sprendimų, kurie leistų žmonėms turėti aprūpintą ir garbingą senatvę, o ne kaitalioti netvarios „Sodros“ sistemos parametrus“, – teigia LLRI ekspertė.
Padidinus pensinį amžių tikėtina, kad žmonės visais įmanomais būdais bandys jo išvengti ir anksčiau išeiti į pensiją. „Jau dabar priešpensinio amžiaus žmonės gali gauti išankstinę senatvės pensiją, netekto darbingumo pensiją. Kaip rodo tyrimai, šalyse, kur aukštesnis pensinis amžius, žmonės stengiasi naudotis ankstyvomis pensijos formomis ir į pensiją išeina anksčiau numatyto laiko, kartais skirtumas sudaro net 8 metus. Tikėtina ir tai, kad priešpensinio amžiaus žmonėms bus sunkiau susirasti darbą, todėl valdžios sprendimas didinti pensinį amžių stumia šiuos žmones į nedarbą“, – sako K. Leontjeva.
