Lietuvos laisvosios rinkos institutas buvo vienas pirmųjų, iškėlęs privataus kaupiamojo pensijų aprūpinimo Lietuvoje idėją. Pradėję nuo visuomenės ir valdžios švietimo, jau prieš keletą metų perėjome prie konkrečių šios idėjos įgyvendinimo darbų. LLRI suformulavo privataus pensijų draudimo organizavimo principus, parengė Pensijų fondų įstatymo projektą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai sudarius jungtinę darbo grupę, aktyviai prisidėjo prie įstatymo projekto rengimo ir tobulinimo. Nors į daugelį LLRI pasiūlymų atsižvelgta, kai kurios projekto nuostatos yra taisytinos.
LR Vyriausybės sekretoriaus prašymu Laisvosios rinkos institutas atliko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamo Pensijų fondų įstatymo projekto ekspertizę ir pateikė savo pastabas Vyriausybės posėdžiui.
Kadangi darbo grupėje, rengusioje įstatymo projektą neprieita vieningos nuomonės, projektas Vyriausybei buvo teikiamas svarstyti su daugeliu esminių alternatyvų. Pirmiausia tai pensijų fondų juridinis statusas, leidimas jiems mokėti draudimines pensijas, apmokestinimas. Dėl šių ir kitų alternatyvų nuomonę savo išvadose pateikė ir LLRI.
Vyriausybės posėdyje pateiktos alternatyvos buvo apsvarstytos, tačiau ne visais klausimais priimti galutiniai sprendimai. Išreikštas pageidavimas sustiprinti darbdavių pensijų fondų vaidmenį. LLRI Prezidentė Elena Leontjeva pasisakė Vyriausybės posėdyje esminiais pensijų fondų organizavimo klausimais, įvardino silpnąsias projekto nuostatas ir pasiūlė konkrečius būdus kaupiamųjų pensijų saugumui užtikrinti. Įvykusi net pusantros valandos diskusija leido geriau supažindinti kabineto narius su privačių pensijų kaupimo principais ir praktika. Sudaryta nauja darbo grupė galutiniam įstatymo projekto variantui paruošti. Į ją įeina ir LLRI atstovai.
Dėl pensijų fondo statuso
Įstatymas nustato dvi pensijų fondų rūšis – viešuosius pensijų fondus ir ne pelno (darbdavių) pensijų fondus. Ne pelno pensijų fondai būtų labai priklausomi nuo darbdavių, vartojama ne pelno sąvoka nesiderina su įprastu jos vartojimu, o ne pelno pensijų fondo valdymo struktūra ir nuosavybės santykiai yra nesubalansuoti, bandant jungti nuosavybės ir dalyvavimo principus.
Siūlome suvienodinti šiuos statusus, atsisakant ne pelno (darbdavių) pensijų fondo statuso. Taip būtų supaprastintas įstatymas ir užtikrintas vienodas reikalavimų laikymasis.
Dėl anuitetų mokėjimo
Anuitetų (pensijų išmokų iki gyvos apdraustojo asmens galvos) mokėjimas yra vienas iš svarbiausių neišspręstų teikiamo projekto klausimų.
Pradedant rengti įstatymo projektą, buvo apsispręsta, kad kaupimas pensijų fonduose bus organizuotas individualiomis sąskaitomis, t.y. kiekvieno apdraustojo lėšos bus apskaitomos atskirai ir nejungiamos. Tuo tarpu anuitetų mokėjimas remiasi draudimo logika ir .yra galimas tik tada, jei bus jungiama apdraustųjų asmenų išgyvenimo rizika ir jų sukauptos lėšos. Pensijų fondas, mokantis anuitetus, turi būti ir investicijų fondas su individualizuota apskaita, ir draudimo įmonė viename juridiniame asmenyje. Šios dvi pensijų fondo dalys turės būti apskaitomos atskirai.
Tokius pensijų fondus turi prižiūrėti dvi institucijos – ir Vertybinių popierių komisija, ir Draudimo priežiūros tarnyba. Kaip jos koordinuos šią veiklą, iš įstatymo projekto nėra aišku. Be to, nėra aišku, kuriuo įstatymu šios žinybos vadovausis: ar Pensijų fondų, ar Draudimo, ir kuriuo atveju. Kokie reikalavimai bus keliami pensijų fondui, norinčiam mokėti anuitetus, taip pat dar nėra žinoma.
Anuitetų mokėjimas pensijų fonduose įstatymo projekte yra iš esmės neaprašytas. Formuluotė, kad jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, yra aiškiai nepakankama. Projektą būtina iš esmės perdirbti – numatyti suderinamumą su Draudimo įstatymo reikalavimais, asmenų, gaunančių anuitetus, turtines ir kitas teises pensijų fonde, suvienodinti investicijų reguliavimo bei priežiūros kaupimo ir išmokų fazėje klausimus.
Siūlome dabartiniu metu neleisti pensijų fondams užsiimti draudimine veikla ir mokėti anuitetus. Kaupiamųjų sąskaitų pensijų fondai gali mokėti tik išmokas iš sąskaitos, nejungiant apdraustųjų rizikos, t.y. kol lėšos sąskaitoje nepasibaigia. Draudiminiais principais paremtos išmokos (anuitetai) turi būti mokami vien tik draudimo įmonių, kol naujoji sistema bus praktiškai išbandyta ar bus sukurtos specializuotos pensijų draudimo įmonės.
Dėl priežiūros institucijos
Priežiūros institucijos skyrimas yra tiesiogiai susijęs su anuitetų mokėjimo klausimo sprendimu. Kaupiančius pensijų fondus efektyviausiai prižiūrėtų Vertybinių popierių komisija. Tačiau ji bus nepajėgi prižiūrėti pensijų fondus, mokančius anuitetus, ir šią veiklą teks derinti (ar perduoti) su Draudimo priežiūros tarnyba.
Dabar yra numatytos keturios pensijų fondus prižiūrinčios institucijos – Vertybinių popierių komisija, Draudimo priežiūros tarnyba, Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ministerija.
Siūlome, atsisakius anuitetų mokėjimo pensijų fonduose, priežiūrą sutelkti vienoje institucijoje – Vertybinių popierių komisijoje. Tai pensijų fondų priežiūrą padarytų efektyvesnę.
Dėl darbdavio įmokų ir su tuo susijusių darbuotojų teisių
Įstatymo projekte yra nuostatų, ribojančių apdraustųjų teises darbdavio pensijų fonde. Darbdavys gali nustatyti bandomąjį laikotarpį darbuotojui, kurio metu pastarasis gali netekti teisės į darbdavio mokėtas įmokas. Ribojama ir apdraustųjų pasirinkimo laisvė – į kitą, ne savo darbdavio pensijų fondą, galima pereiti nepatiriant finansinių nuostolių tik po dviejų metų.
Siūlome atsisakyti darbuotoją diskriminuojančių ribojimų. Darbdavio įmokos yra neišmokėta darbo užmokesčio dalis, priklausanti tik darbuotojui. Laisvas perėjimas iš vieno fondo į kitą turi būti garantuojamas visiems apdraustiesiems, nepriklausomai nuo buvimo darbdavio ar viešajame fonde.
Dėl pensijų programų
Teikiamame projekte yra vienam fondui leidžiama valdyti kelias pensijų programas. Tai reiškia, kad viename pensijų fonde bus keletas savarankiškų sub-fondų, apskaitomų atskirai. Tokio pensijų fondo veikla bus labai sudėtinga. Būtent dėl šios veiklos komplikuotumo ne visi jos aspektai yra numatyti įstatymo projekte, jis turi būti dar kruopščiai pildomas. Tie reikalavimai, kurie buvo numatyti visam pensijų fondui, turi būti perrašyti pensijų programoms.
Siūlome laikytis principo vienas pensijų fondas – viena pensijų programa. Tuomet supaprastėtų tiek pats įstatymas, tiek jo vykdymas. Atsisakius apribojimų pereiti iš vieno pensijų fondo į kitą, apdraustieji rinktųsi ne tarp pensijų programų, bet tarp pačių pensijų fondų. Tik įgijus patirties, galima būtų plėsti pasirinkimų galimybes.
Dėl apmokestinimo tvarkos
Kartu su Pensijų fondo įstatymo projektu nėra pateikiami mokesčių įstatymų pakeitimai, reglamentuojantys pensijų įmokų ir išmokų apmokestinimą bei paties pensijų fondo, kaip juridinio asmens, apmokestinimo tvarką. Aiškinamajame rašte paminima, kad įmokos į pensijų fondą yra neapmokestinamos, tačiau neaišku, nei kokiais mokesčiais, nei kokiu dydžiu, nepateikiama konkreti šios nuostatos įgyvendinimo tvarka.
Siūlome neapmokestinti visų įmokų į pensijų fondus fizinių asmenų pajamų, socialinio draudimo mokesčiais, nustatant išmokų iš pensijų fondų apmokestinimą fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Jei įmokas už dirbantįjį moka darbdavys, jos turi būti pripažįstamos įmonės sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Būtina suvienodinti visų pensijų įmokų ir išmokų – tiek pensijų fonduose, tiek gyvybės draudimo įmonėse – apmokestinimo sąlygas.
