Prezidentūros skandalas nustelbė visus politinio ir ekonominio gyvenimo įvykius. Visai be reikalo, nes skandalas anksčiau ar vėliau tikrai baigsis, o mūsų gyvenimas – tęsis toliau. Todėl palikime politikams srėbti pačių prisivirtą košę, o mes pažvelkime, ką gero galime padaryti savo labui. Visai nedaug laiko, tik iki gruodžio 1 dienos, liko draustiems „Sodroje“ apsispręsti, ar jie lieka valstybinėje sistemoje, ar nori dalį įmokos skirti privačiam kaupimui.
Norinčiųjų išeiti iš valstybinio socialinio draudimo atsirado daugiau, nei to tikėjosi reformos vykdytojai. Tačiau vis dar lieka žmonių, atidedančių sprendimą. Vienas iš išsakomų delsimo motyvų yra toks: “Šiemet dar liksiu „Sodroje“ ir pažiūrėsiu, kaip sekasi veikti privatiems kaupiamiesiems fondams, kuris iš jų sėkmingiausias, o kitąmet išsirinksiu patį sėkmingiausią“.
Iš tikrųjų palikti „Sodrą“ žmogus galės ne tik šiemet, bet kiekvienais metais iki tam tikros dienos. Kitais metais norintieji išeiti iš šios sistemos turės apsispręsti iki kitų metų liepos 1 d. Pensijų įmokos žmonių, kurie privatų kaupimą pasirinko šiemet, pensijų fondus pasieks ne anksčiau kaip kitų metų balandžio – gegužės mėnesį. Taigi stebėti pensijų fondų veiklą bus galima tik porą mėnesių. Per tokį trumpą laiką gyventojas nedaug ką ir pamatys, bet stebės tai iš „Sodros“ varpinės, prarasdamas galimų investicijų metus. Būtent todėl apsisprendusiems savo įmokos dalį pernešti iš „Sodros“ į naująją pensijų kaupimo sistemą, tik dar nežinantiems, į kurį fondą pasukti, verčiau pradžioje tiesiog išeiti į kurį nors fondą. O geriausio fondo paieškas ir stebėjimus vykdyti ne mėnesį ar du, o trejus metus, – būtent po šio termino įsigalios teisė pereiti į kitą fondą.
Tarp motyvų, dėl kurių žmonės neskuba apsispręsti, teko girdėti ir tokių, esą jie per jauni arba per menkai patyrę, nekompetentingi priimti sprendimą. Iš tikrųjų mes visi naujokai naujojoje pensijų kaupimo sistemoje – ir besidraudžiantieji, ir prižiūrėtojai, ir, iš dalies, šią paslaugą siūlantieji. Apsispręsti skatina ne amžius, ne patirtis ir kol kas net ne nauda, o greičiau – vertybės. Noras būti atsakingam ir pačiam tvarkyti savo gyvenimą, noras būti savarankiškam. Ateity progų tokiu tapti gali atsirasti ir daugiau. Valstybė ir toliau ketina skatinti žmonių savarankiškumą rūpinantis senatve. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia pataisas, pagal kurias nuo „Sodros“ mokesčio bus siūloma atleisti savanoriškas įmokas į pensijų fondus, t.y. tas įmokas, kurias žmogus mokės papildomai iš savo pajamų. Galima sakyti, rūpinimasis pensija tik prasidėjo ir ateity plėsis. Kada, jei ne pačioje pradžioje, geriausia pradėti kaupti patirtį?
Pensijų reformos kontekste teko pastebėti ir žmonių susierzinimą dėl reformų: juk „Sodra“ jau buvo reformuota paskelbus nepriklausomybę, o dabar – vėl , o vėliau – ir dar kartą? Dažnas nuo permainų pavargęs gali paklausti, kada gi baigsis tos reformos, kada gyvenimas taps ramus ir stabilus? Gal narystė Europos Sąjungoje ir iš Europos perimti ekonominio ir socialinio gyvenimo standartai padės jau 10 metų trunkančioms permainoms tašką? Galiu patikinti, kad tikrai ne. Greičiau priešingai – ir pati narystė Europoje, ir atsinaujinusi Europa yra susijusi su naujomis didelėmis permainomis, svarbiomis reformomis. Dideli pokyčiai Europoje pranašaujami ir skatinami pensijų, mokesčių ir darbo santykių srityje. Jei galvojame, kad Lietuvoje įvykdyta mokesčių reforma, pensijų reforma ir naujasis Darbo kodeksas yra tobuli ir sukurti amžiams – klystame. Amžinas yra tik žmogaus troškimas gyventi geriau ir šio troškimo generuojamos permainos. Pasikeitimai yra natūrali būsena, stabilumas – buvo socializmo dirbtinai užšaldytas gyvenimas. Domėkimės permainomis, darykime permainas, priimkime jas, ypač jei jos keičia mūsų gyvenimą, ir tegul šie rūpesčiai, o ne svetimų nešvarių baltinių skalbimas užima vietą mūsų mintyse ir veiksmuose.
