Diskutuojant, kaip skaičiuoti pensijas – pagal taškus ar virtualiose sąskaitose, pamirštama, kad tai tik pensijų skaičiavimo formulės pakeitimas. Būtina keisti ne formulę, o patį modelį. Sprendimas mokėti bazinę pensiją ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto jau yra sveikintinas žingsnis. Patys to nežinodami, „Sodros“ gairių autoriai krypsta daniško pensijų modelio link. Daniškame modelyje visi minimalų stažą turintys žmonės įgyja teisę į universaliai teikiamą, iš dviejų dalių susidedančią pensiją. Pagrindinę jos dalį gauna visi, o papildoma mažėja tuo atveju, jei pensijos gavėjas turėjo privačiai sukaupęs daug pajamų. Kadangi ši pensija yra finansuojama iš bendrų mokesčių ir nėra atskiros socialinio draudimo įmokos, žmonės turi pakankamai lėšų senatvei taupyti savarankiškai. Vidutinę algą gavusio asmens pensija Danijoje sudaro apie 90% jo ankstesnių pajamų ir tik apie 1/3 šios sumos gaunama iš biudžeto, o 2/3 žmogus susikaupia pats. Šio modelio esmė – visiems užtikrinama minimali pensija, prie kurios žmonės prisiduria turėdami daug didesnę galimybę taupyti ir taip didinti savo pensiją.
Tradicinėse „Sodros“ sistemose (ir Lietuvoje) didesnės pajamos reiškia poreikį mokėti didesnes pensijas ateityje, o daniškoje sistemoje žmonėms sukaupiant daugiau lėšų, biudžeto išlaidos kaip tik mažėja. Įgyvendinus šį modelį Lietuvoje, mažėtų darbo jėgos apmokestinimas, ji taptų labiau konkurencinga. Augtų žmonių santaupos, kurios galėtų būti panaudojamos investicijoms, didinančioms produktyvumą ir darbuotojų pajamas.
Daniško modelio idėja Lietuvoje sparčiai populiarėja tar politikų. Bazinės pensijos perdavimas valstybės biudžetui bus pirmas žingsnis šia linkme, tačiau Vyriausybei reikia nuosekliau žengti pasirinktu keliu, kad „Sodros“ pertvarka paliestų skaudžiausius jos trūkumus, o rezultatus pajustų visi būsimi Lietuvos pensininkai.
