Pozicija. Dėl specializuotų akoholio parduotuvių

2017-10-02

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – LR SAM), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-82 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 49.2 nuostatą, siekia mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, leisdama prekiauti alkoholiniais gėrimais „tik specializuotose parduotuvėse, kurių skaičius būtų nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių“, dėl to Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) teikia pastabas ir savo poziciją.

Jei būtų pritarta siūlymui prekiauti alkoholiniais gėrimais tik specializuotose parduotuvėse, tai skatintų neapskaityto alkoholio vartojimą, keltų maisto kainas, mažintų maisto prekių parduotuvių skaičių, ilgintų atstumą gyventojams iki maisto prekių parduotuvių, sunkintų sąlygas verslui, ypač smulkiajam, naikintų darbo vietas. Labiausiai būtų paveiktos kaimo vietovės, kuriose yra ir taip mažesnė žmonių perkamoji galia, didesnis nedarbo lygis. Specializuotų parduotuvių steigimas siūlomas neįvertinus 2017 m. priimtų alkoholio kontrolės priemonių. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje jau ir taip yra viena griežčiausių alkoholio kontrolės sistemų Europoje. Dėl šių priežasčių LLRI nepritaria specializuotų parduotuvių steigimui Lietuvoje.

I. Specializuotų alkoholio parduotuvių neigiamos pasekmės

Siūlymas steigti specializuotas parduotuves, kurių skaičius būtų nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ir priverstinis parduotuvių asortimento ribojimas (reikalavimas parduotuvėse pardavinėti alkoholinius gėrimus arba nealkoholines prekes) sunkintų sąlygas vykdyti prekybinę veiklą ir iššauktų įvairias neigiamas pasekmes.

Didėtų paskatos vartoti neapskaitytą alkoholį

Kadangi parduotuvių tankumas būtų ribojamas atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tai retai apgyvendintose vietovėse (seniūnijose ar rajonuose) gali būti leista veikti tik vienai specializuotai parduotuvei. Tai labai mažintų konkurenciją alkoholinių gėrimų pardavimo rinkoje. Tai galėtų sąlygoti didesnes kainas gyventojams, mažintų jų perkamąją galią ir dar labiau didintų paskatas vartoti neapskaitytą alkoholį[1].

Tai, kad specializuotos parduotuvėms turint išskirtinę teisę pardavinėti alkoholį, susikuria šešėlinė alkoholio rinka, pastebima ir užsienyje (Babor 2002: 68). Palyginus neapskaityto alkoholio vartojimą Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, kurios turi specializuotas alkoholio parduotuves[2], su kaimynine Danija, kurioje tokių parduotuvių nėra, pirmose trejose šalyse neapskaityto alkoholio dalis yra maždaug dvigubai didesnė (Danijoje – 10%, Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje – 21-23%). (Johanna Hallberg and Österberg 2015: 24) (žiūrėti 1 lentelę). Reikia atkreipti dėmesį, kad ir kiti veiksniai gali įtakoti suvartojamo neapskaityto alkoholio dalį šalyje – pavyzdžiui akcizai, kurie Danijoje yra mažesni.

(Šioje vietoje galima paminėti, kad Skandinavijos šalyse dėl griežtų reguliavimų ir specializuotų parduotuvių sukelto nelegalaus alkoholio vartojimo, šalių Vyriausybės vėliau buvo priverstos plėsti specializuotų parduotuvių tinklą ir imtis silpno alkoholio vartojimo skatinimo kampanijos. Tai parodo, kad pasirinkus netinkamas ir pernelyg griežtas priemones, valdžios institucijos privestos vėliau imtis dar neadekvatesnių veiksmų).

Šaltiniai: https://www.thl.fi/documents/605763/0/NordicAlcoholMarket.pdf/c7f5f189-0093-4e34-a0e8-8022d93a72f2 (p. 12), http://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1177/145507250802500205 (p.134), LLRI šešėlinės ekonomikos tyrimas http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/12/LSE-2015-versija-internetui.pdf  (p. 27), Statistikos departamentas (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=143097 )

Tokį aukštą neapskaityto alkoholio vartojimą galima paaiškinti tuo, kad valstybinis prekybos vietų reguliavimas gali sukurti retą parduotuvių tinklą, mažą asortimentą ir aukštas kainas. Gyventojai, negalėdami įsigyti norimų prekių jų ieško kitur: šešėlinėje rinkoje arba vyksta į užsienį, kur alkoholis yra pigesnis. Abiem atvejais  tai yra neapskaitytas alkoholis, kurio platinimo valstybė nekontroliuoja. Tokia situacija yra pastebima ir Lietuvoje. Yra paskaičiuota, kad vien tik šešėlinėje rinkoje (o tai yra tik dalis neapskaityto alkoholio) 2015 m. įsigyta 11% viso alkoholio (kai Danijoje visas neapskaitytas alkoholis sudaro 10%) (žiūrėti 1 lentelę). Ribojant parduotuvių asortimentą, gyventojai bus skatinami vartoti neapskaitytą alkoholį, tuo pačiu tai dar labiau skatins jį pirkti šešėlinėje rinkoje. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) programai, kuria siekiama šešėlio mažinimo (220 punktas) [1].

Kiltų maisto kainos

Dirbtinai mažinant prekių asortimentą, mažėtų prekių pasiūla. Gyventojams nuperkant mažiau prekių fiksuoti kaštai parduotuvėms išliks tie patys, pvz.: patalpų nuomos, atlyginimai ir pan. Fiksuotus kaštus dengiant mažesniu prekių asortimentu mažesnėse parduotuvėse gali tekti kelti visų kitų prekių kainas. Tai mažintų maisto prekių įperkamumą, vartotojų perkamąją galią. Labiausiai būtų paveiktos kaimo vietovės, kuriose gyventojai gyvena skurdžiausiai Lietuvoje (vartojimui vidutiniškai skiria tik 218,6 Eur į mėnesį, kai didžiuosiuose miestuose skiriama net 329,4 Eur į mėn.). Be to, kaimo vietovių gyventojai maistui ir nealkoholiniams gėrimams išleidžia didesnę savo išlaidų krepšelio dalį – 30,4%, kai miesto – 28,6% (žiūrėti 2 lentelę). Tokia politika prieštarautų prioritetinei LRV programos krypčiai – skurdo ir regioninės atskirties įveikimui (113 str.).

 

Gali sumažėti maisto prekių parduotuvių

Uždraudus alkoholinius gėrimus pardavinėti kartu su maisto prekėmis, kai kurios parduotuvės negalėtų toliau vykdyti veiklos (nes pardavinėti tik maisto produktus taptų nuostolinga). Tai verstų prekybininkus rinktis: užsidaryti arba tapti specializuotomis specializuotomis alkoholinių gėrimų parduotuvėmis. Abiem atvejais verslininkų veiklos ribojimas sąlygotų maisto parduotuvių tinklo retėjimą.

Gyventojams ilgėtų atstumas iki maisto parduotuvių

Mažėjant maisto parduotuvių skaičiui retėtų jų tinklas. Gyventojams tektų keliauti ilgesnį atstumą iki jų. Tai didintų gyventojų laiko ir transportavimo sąnaudas, norint nuvykti apsipirkti. Kadangi kaimo vietovėse maisto parduotuvių tinklas yra retesnis nei urbanizuotose vietovėse, parduotuvių skaičiaus sumažėjimas labiausiai skurdintų kaimo vietovių gyventojus, kurie ir taip turi mažiau lėšų. Tai taip pat veiktų priešingai nei siekiama LRV programoje, kurioje maža žmonių perkamoji galia įvardijama kaip viena iš rizikų (181.3).

 

Ypač nukentėtų smulkusis verslas

Prekių asortimento ribojimas labiausiai paveiktų smulkųjį verslą. Stambusis verslas gali lengviau prisitaikyti prie ribojimo sukeliamų kaštų dėl masto ekonomijos efekto, turi didesnius finansinius resursus. Smulkiajam verslui tai gali sukelti šias neigiamas pasekmes:

  1. Mažėjant veiklos pelningumui didėtų bankroto rizika ar tikimybė stabdyti veiklą;
  2. Verslai, siekdami efektyvinti savo veiklą, mažintų darbuotojų skaičių (bankroto atveju darbo vietų neliktų išvis);
  3. Turint mažesnius finansinius išteklius būtų apribotos galimybės:
  4. Pirkti ar išsinuomoti naujas patalpas;
  5. Kelti darbo užmokestį.

Sąlygų verslui sunkinimas prieštarautų LRV programos prioritetinei krypčiai (skurdo ir regioninės atskirties įveikimui), kuria siekiama didinti žmonių gaunamas pajamas (113 punktas), o darbo vietų mažėjimas skaudžiausiai palies skurdžiausias vietoves, kuriose ir taip vidutinis darbo užmokestis yra mažiausias, nedarbo lygis – aukščiausias[1]. Tai taip pat prieštaraus LRV programai, kuria siekiama mažinti nedarbą regionuose (118 punktas).

II.  Alkoholio kontrolė Lietuvoje – viena griežčiausių Europoje

Nepaisant to, kad Lietuvoje prekyba alkoholiniais gėrimais yra viena labiausiai reguliuojamų visoje Europoje, jo vartojimas išlieka sąlyginai aukštas. LR SAM ruošia tvarką steigti specializuotas parduotuves ir riboti tankumą, nors dar nėra atlikusi 2017 m. priimtų priemonių ex post analizės ir siūlomų įdiegti priemonių poveikio vertinimo. Specializuotų parduotuvių įsteigimas sukels neigiamų pasekmių.

Mažmeninės prekybos alkoholiu ribojimai Lietuvoje yra vieni griežčiausių Europoje

Lietuvoje mažmeninės prekybos alkoholiu ribojimai – vieni plačiausių ES. Tik 5 šalyse reguliavimų mastas yra didesnis, 3 – toks pat, o net 20 šalių – mažesnis (žiūrėti 3 lentelę).

Mažmeninė prekyba alkoholiu Lietuvoje jau dabar kai kuriais atvejais labiau ribojama labiau nei Skandinavijoje. Kitaip nei Skandinavijos šalyse, turinčiose specializuotas parduotuves, Lietuvoje prekyba alkoholiniais gėrimais jau yra uždrausta degalinėse, kioskuose. Taikomas nuolaidų reklamos draudimas. Nėra galimybės pasinaudoti pašto paslaugomis atsisiųsti alkoholinius gėrimus (žiūrėti 4 lentelę). Tai jau yra dar griežtesni ribojimai nei bet kurioje Skandinavijos šalyje.

Lietuvoje – patys griežčiausi amžiaus ribojimai alkoholio vartojimui Europoje. Nuo 2018 m. Lietuvoje bus patys griežčiausi (kartu su Islandija) amžiaus ribojimai Europoje[1], nuo kada galima vartoti alkoholį. Visose kitose šalyse piliečiai nuo 16-18 metų gali vartoti alkoholį (žiūrėti 5 lentelę).

Šaltiniai: https://www.thl.fi/documents/605763/0/NordicAlcoholMarket.pdf/c7f5f189-0093-4e34-a0e8-8022d93a72f2 (p. 11); http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0017/190430/Status-Report-on-Alcohol-and-Health-in-35-European-Countries.pdf (p. 22)

Lietuvos alkoholio reklamos draudimai yra patys griežčiausi Europoje. Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenimis, dauguma šalių Europoje[1] taiko tik dalinius reklamos apribojimus. Pavyzdžiui: tik 4 šalys visišką draudimą alaus reklamai nacionalinėje televizijoje[2], 6 – vyno ir 12 – spiritinių gėrimų reklamai. Alaus ir vyno reklama socialiniuose tinkluose išvis nėra draudžiama (žiūrėti 6–8 lenteles) (PSO 2013: 27). Kadangi Lietuvoje nuo 2018 m. bus uždrausta viso alkoholio reklama bet kokiame sklaidos kanale, taigi tai bus patys plačiausi ir griežčiausi ribojimai visoje Europoje.

6 lentelė. Alaus reklamos ribojimai Europos regiono šalyse (PSO klasifikacija)

7 lentelė. Vyno reklamos ribojimai Europos regiono šalyse (PSO klasifikacija)

Nuo 2018 m. Lietuvoje bus uždrausta prekyba paviljonuose, savivaldybių tarybos galės drausti alkoholio prekybą švenčių, parodų, koncertų, spektaklių, cirko ar kitų renginių metu (žiūrėti 9 lentelę). Tai bus prekybos alkoholiu ribojimai, kurių neturi nė viena specializuotas parduotuves turinti šalis.

Nuo 2018 m. Lietuvoje bus draudžiama reklamuoti silpnesnius alkoholinius gėrimus nei Skandinavijoje. Pažvelgus į Skandinavijos šalis, matosi, kad ribojimai reklamai yra labai skirtingi. Danijoje, vienintelėje iš Skandinavijos šalių, neturinčioje specializuotų parduotuvių, draudimų reklamuoti alkoholinius gėrimus nėra. Suomijoje ir Švedijoje negalima reklamuoti stipriųjų alkoholinių gėrimų. Lietuvoje nuo 2018 m., kaip  Norvegijoje, Islandijoje ir Farerų salose bus draudžiama reklamuoti alkoholinius gėrimus, tačiau mūsų šalyje į šį draudimą patenka žymiai silpnesni gėrimai (alus virš 0,5% stiprumo) ir kiti alkoholiniai gėrimai virš 1,2% stiprumo) (žiūrėti 11 lentelę). Kadangi tokių gėrimų, kaip silpno (2% stiprumo) alaus reklama Islandijoje, Norvegijoje ir Farerų salose bus leidžiama, o Lietuvoje – uždrausta (žiūrėti 10 lentelę), tai nuo 2018 m. reklamos ribojimai Lietuvoje bus griežtesni, nei šalyse, turinčiose specializuotas parduotuves.

Alkoholiniais gėrimais Lietuvoje laikomi silpnesni gėrimai nei Skandinavijoje, todėl ribojimai Lietuvoje būtų dar griežtesni nei Skandinavijoje

Alkoholiniais gėrimais Lietuvoje laikomi silpnesni gėrimai nei Skandinavijoje. Alkoholinių gėrimų apibrėžimas kiekvienoje šalyje skiriasi, tačiau lyginant su šalimis, turinčiomis specializuotas parduotuves, Lietuvoje alkoholiniais gėrimais laikomi žymiai silpnesni gėrimai (iki 1,2% stiprumo[1]) nei Skandinavijos šalyse (žiūrėti 11 lentelę) ir tai yra žymiai griežtesnis reguliavimas.

Lietuvoje specializuotos parduotuvės labiausiai apribos mažmeninę prekyba alkoholiniais gėrimais Europoje. Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje silpnesni alkoholio produktai gali būti parduodami ne tik specializuotose parduotuvėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose. Islandijoje ir Farerų salose alkoholiniai gėrimai parduodami tik specializuotose parduotuvėse (žiūrėti 12 lentelę), tačiau ten nealkoholiniais gėrimais yra laikomi gaminiai iki 2,25% ar 2,8% stiprumo (žiūrėti 11 lentelę). Kadangi Lietuvoje alkoholiu jau dabar laikomi silpnesni gėrimai nei daugumoje Skandinavijos šalių, todėl nutarus pardavinėti alkoholinius gėrimus tik specializuotose parduotuvėse, ši tvarka būtų pati griežčiausia visoje Europoje (žiūrėti 12 lentelę), pvz.: 2,2% stiprumo alumi būtų galima prekiauti maisto prekių parduotuvėje bet kurioje Skandinavijos šalyje, o Lietuvoje – tik specializuotoje parduotuvėje.

III. Išvados

LR SAM, steigdama specializuotas parduotuves ir mažindama alkoholio prieinamumą, sukeltų šiuos neigiamus padarinius:

  1. Skatintų neapskaityto alkoholio vartojimą;
  2. Keltų maisto kainas, o tai skaudžiausiai paliestų kaimo vietovių gyventojus;
  3. Mažintų maisto prekių parduotuvių skaičių;
  4. Ilgintų atstumą gyventojams, kurį reikėtų nukeliauti iki maisto prekių parduotuvių, o tai skaudžiausiai paliestų kaimo vietovių gyventojus;
  5. Sunkintų sąlygas verslui, ypač smulkiajam, naikintų darbo vietas, ypač kaimo vietovėse.

Lietuvoje jau ir taip veikia viena griežčiausių alkoholio kontrolės sistemų Europoje, todėl tikėtina, kad specializuotų parduotuvių steigimas esminės įtakos alkoholio vartojimui neturės.

Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti specializuotų parduotuvių steigimui Lietuvoje.

Literatūros sąrašas

Babor, T. F. (2002). „Linking science to policy.” Alcohol research and health 26(1): 66-74.

Johanna Hallberg and E. Österberg (2015). „Information on the Nordic Alcohol Market 2015.”

Örnberg, J. C. and H. Ólafsdóttir (2008). „How to sell alcohol? Nordic alcohol monopolies in a changing epoch.” NORDIC STUDIES ON ALCOHOL AND DRUGS 25(2): 129-153.

PSO (2013). „Status report on alcohol and health in 35 European countries 2013.” Copenhagen: WHO.

[1] Neapskaitytu alkoholiu laikomi:

  1. legalūs alkoholio produktai atsivežti iš užsienio;
  2. legalūs alkoholio produktai parduodami šešėlyje;
  3. namų gamybos alkoholis,
  4. kontrabanda;
  5. alkoholinių gėrimų klastotės;
  6. surogatinis alkoholis.

[2] Specializuota parduotuvė Skandinavijos šalyse – tai valstybės nustatyta alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos vieta, kuri yra vienintelis legalus šaltinis, kur galima įsigyti tam tikro stiprumo ar rūšies alkoholinių gėrimų.

[3] Šešėlinės alkoholio rinkos Lietuvoje vertinimas 2015 m. (iš Lietuvos šešėlinė ekonomika, 2016 m. Nr. 4)

( http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/12/LSE-2015-versija-internetui.pdf  )

[4] Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa (2016 m. gruodžio 13 d.) https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed6be240c12511e6bcd2d69186780352

[5] Atlyginimai, nedarbas ir socialinės pašalpos gavėjai – skirtumai tarp savivaldybių, LLRI ( https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2017/07/PB-soc-invest.pdf )

[6] ES, Islandijoje, Farerų salose, Šveicarijoje

[7] ES, Norvegija ir Šveicarija

[8] Lietuvoje tai būtų LRT

[9] Reklama draudžiama tam tikrose vietose ir (ar) nustatytomis valandomis.

[10] Draudžiama reklamuoti tam tikrą alkoholinių gėrimų rūšį.

[11] Valstybė nėra nustačiusi reklamos ribojimų. Verslas pats sprendžia ką ir kur (ne)reklamuoti.

[12] Tūrinė etilo alkoholio koncentracija.