Priemonių paketas paruoštas labai operatyviai, ir įsigaliojimo terminai leidžia greitai reaguoti, atitinka gyventojų ir verslo lūkesčius, padeda stabdyti neapibrėžtumą ir galimą paniką. Priemonės sudėliotos taip, kad atitiktų prioritetines veikimo kryptis:
Pirmiausia, sveikatos ir civilinės apsaugos funkcijų ir finansinių pajėgumų užtikrinimas. Toks prioritetas sveikintinas ir atitinka kitų su virusu susidūrusių šalių sprendimus.
Antra, dėmesys dirbančiųjų situacijai, lėšos, skirtos palaikyti žmonių bei namų ūkių pajamas, yra brandus ir savalaikis. Tai padės gyventojams suvaldyti nerimą ir priimti racionalius sprendimus, sušvelnins situaciją įmonėse, leis visiems solidariai veikti.
Trečia, naštos verslui palengvinimas bei likvidumo priemonės, kad neįsivyrautų nemokumas, nepasitikėjimas ir bankrotai, yra sveikintinos. Būtina išvengti vadinamo “credit&liquidity freeze” (kreditų ir likvidumo sąstingio), kaip buvo po 2009 m. krizės, nes nepasitikėjimo metu net ir finansiškai sveikais ūkio subjektais bankai bei/kiti partneriai vengia pasitikėti, skolinti ir sudarinėti ilgalaikes sutartis. Ekonominė izoliacija – tai dėking terpė nepasitikėjimo versle užkratui plisti. Vyriausybės priemonių paketas rodo, kad siūlomomis priemonėmis stengiamasi užbėgti įvariems scenarijams už akių, o tai labai svarbu.
Ketvirta, mokesčių atidėjimas, įsipareigojimas nešaldyti įmonių sąskaitų ir netaikyti sankcijų – lauktas ir sveikintinas. Visgi, reikia ieškoti sisteminių ir greitų sprendimų, nes individualios mokesčių atidėjimo sutartys neatitinka laikmečio iššūkių: jos pareikalaus daug laiko ir stokos skaidrumo, o svarbiausia, šiandien niekas negalės pateikti reikalingų garantijų, verslo planų ir įsipareigojimų atidėjimams pagrįsti.
Penkta, skolintis tam, kad būtų suformuotas fiskalinis rezervas – būtina priemonė, nes sąlygos gali keistis, o krizės trukmė labai sunkiai nuspėjama, tad sunkiai valdomas ir lėšų poreikis. Jei karantinai ir ekonominė izoliacija užsitęs, likvidumo trūkumas nuvilnys plačiau, pasieks ir valstybinio skolinimosi sektorių. Lietuvos fiskalinė pozicija dėkinga, mūsų įsiskolinimas – vienas mažiausių ES, tad skolos lygis neturėtų sukelti problemų. Ypač jei spėtume pasiskolinti tokiomis palankiomis aplinkybėmis, kokios yra dabar. O greita reakcija siekiant išlaikyti įmonių likvidumą ir išvengti bankrotų bangos padėtų išvengti skausmingo 2009 m. krizės scenarijaus, kurio pasekmes (išaugusį nedarbą, įšaldytus atlyginimus, emigracijos bangą ir t.t.) Lietuvoje jautėme ilgą laiką.
Šių metų biudžetą jau dabar būtina peržiūrėti, tiek įvertinant pajamų susitraukimo mastą, tiek peržiūrint išlaidų prioritetus. Būtina numatyti, kokios išlaidos stabdomos, kokios proporcingai mažinamos, kurių funkcijų atsisakoma, o kurioms finansavimas didinamas.
Pritardami vyriausybės parengtam planui iš esmės, tuo pat metu abejojame dėl priemonių, susietų su biudžeto ir kitų fondų/valdytojų investicijomis, renovacijų programomis ir pan. tokiu sunkiu metu. Atkreipiame dėmesį, kad šių lėšų gali greitu laiku prireikti ekstremalios padėties pasekmėms likviduoti ir kompensuoti.
