Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Darnios Lietuvos Vyriausybės programos mokesčių dalį ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Galima sutikti su Vyriausybės programoje išdėstytomis nuostatomis, kad būtina sumažinti su darbo santykiais susijusių pajamų mokesčių naštą gaunantiems mažas ir vidutines darbo pajamas gyventojams; didinti mokesčių sistemos skaidrumą ir paskatas mokėti mokesčius; užuot kovojus su žmonėmis ir verslu, veikiančiais ekonomikos „šešėlyje“, kurti sąlygas ir paskatas, kad jie taptų skaidrios ir oficialios ekonominės veiklos dalyviai. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie siūlomi sprendimai užuot didinę mokesčių sistemos skaidrumą ir paskatas mokėti mokesčius gali ne tik nepasiekti tikslų, bet ir duoti priešingų rezultatų.
Žemiau pateikiamas programinių nuostatų vertinimas.
Vyriausybės programoje siūlomą mokesčių reformą sudaro keli elementai:
- Mažinti mokesčius, mokamus nuo mažiausių pajamų.
- Įvesti progresinius mokesčius.
- Suvienodinti skirtingų veiklos (verslo) formų mokestines prievoles (mokesčius).
Dėl progresinių mokesčių:
Siūlomas mokesčių, mokamų nuo mažiausių pajamų mažinimas yra pozityvus žingsnis. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad mokesčius mažinti būtina ne tik uždirbantiems mažiausias pajamas – jau dabar Lietuvoje 15 %. daugiausiai uždirbančių gyventojų į biudžetą suneša daugiau nei 50 % GPM pajamų.
Atkreiptinas dėmesys, kad:
- Lietuvoje mokesčių sistema jau turi aiškiai išreikštų progresyvumo elementų – šiuo metu neegzistuoja „Sodros“ įmokų luboms, bet yra ribojamos išmokos, tad daugiau uždirbantieji į „Sodrą“ sumoka gerokai daugiau, nei iš jos gaus. Europos Komisija, TVF ir kitos tarptautinės organizacijos jau seniai ragina Lietuvą mažinti darbo santykių apmokestinimą, viršijantį išsivysčiusių valstybių, EBPO šalių narių, vidurkį.
- Apmokestinus gyventojų pajamas progresiniais mokesčiais, smuktų Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, kadangi užsienio investuotojams (taip pat ir vietiniam kapitalui) būtų naudingiau įsikurti proporcinius mokesčius taikančiose šalyse (pvz. Latvija, Estija ir kt.). Mažėtų daugiau apmokamų darbo vietų kūrimas ir darbdaviai nebūtų linkę didinti ant progresinio tarifo ribos esančius atlyginimus dėl to, kad papildomas (ribinis) euras būtų apmokestintas aukštesniu tarifu, negu priešpaskutinis euras.
- Dėl to didėtų algų „vokeliuose“ mokėjimo mastas arba būtų bandoma minimizuoti mokesčius legaliais būdais (uždirbant dalį pajamų ne pagal darbo santykius, o pagal kitas legalias veiklos formas). Daug uždirbantys, produktyvūs, aukštos kvalifikacijos darbuotojai būtų labiau linkę emigruoti, kadangi užsienio šalyse jų atlyginimas „į rankas“ būtų didesnis. Likusių Lietuvoje motyvacijos būtų iškreiptos – mažėtų paskatos dirbti daugiau.
Siūlome: mažinti darbo santykių apmokestinimą ir atsisakyti progresinių mokesčių įvedimo.
Dėl skirtingų veiklos formų mokesčių suvienodinimo:
Atkreipiame dėmesį, kad:
- Praktikoje užuot veikus „šešėlyje“ ir nemokėjus mokesčių, veiklos formų įvairovė suteikia galimybę verslininkams pasirinkti tą formą, kuri konkrečiam verslininkui atrodo palankiausia. Paprastos veiklos vykdymo formos skatina legalizuoti fizinių asmenų vykdomą ekonominę veiklą. Būtent tai ir yra lemia mažesnę šešėlinę ekonomiką. Tai, kad savo veikloje fiziniai ar juridiniai asmenys renkasi palankiausią mokestinį režimą nereiškia mokesčių vengimo ar „šešėlio“, atvirkščiai – naikinant pratrauklias veiklos formas dalis dabar skaidriai mokančių mokesčius būtų pastūmėti link „šešėlio“
- Verslo formų įvairovė yra svarbi ne vien dėl to, kad priklausomai nuo veiklos pobūdžio skiriasi mokamų mokesčių dydžiai, bet ir dėl to, kad smulkiajam verslui ar savarankiškai besiverčiantiems asmenims taikomi skirtingi (dažniausiai – mažesni) reikalavimai. Pavyzdžiui, verslo liudijimų pranašumas, lyginant su kitomis veiklos formomis, yra maža administracinė našta: mokesčio dydis yra fiksuotas, nereikia apskaityti pajamų ir išlaidų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl ši veiklos forma yra patraukli gyventojams ir skatina juos legaliai vykdyti ekonominę veiklą.
- Galima sutikti, kad kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys neapskaito pajamų ir išlaidų ir tokiu būdu, tačiau tai nėra pakankama priežastis verslo liudijimų panaikinimui pagrįsti. Palyginimui, rimta problema yra taip vadinami „feniksai“, tačiau dėl to nėra siūloma naikinti uždarąsias akcines bendroves, kaip teisinę formą. Atvirkščiai, būtina ieškoti mokestinių paskatų, kad smulkus ir pradedantis verslas mokėtų mokesčius. Štai Latvijos parlamentas priėmė teisės aktus, kurie numato mokestines lengvatas šalies inovatyvioms pradedančiosioms bendrovėms. Valstybė sumanė sumažinti dažnai pačias didžiausias startuolių išlaidas: darbuotojų samdymo kaštus. Nuo kitų metų pradžios bendrovės, kurios bus įvertintos kaip ankstyvos stadijos startuoliai mokės vienintelį fiksuotą 252 Eur per mėnesį mokestį už kiekvieną darbuotoją. Tai bus taikoma įdarbinant tuos darbuotojus, kurių mėnesinis atlyginimas nesiekia 4.050 Eur per mėnesį (mokesčiai sudarytų apie 6,2 % darbo užmokesčio). Tačiau ir viršijantiems šią sumą numatytos palankesnės sąlygos.
Siūlome: atsisakyti veiklos formų mokesčių suvienodinimo.
