Lietuvos laisvosios rinkos instituto pozicija dėl minimalios mėnesinės algos didinimo
2015 m. balandžio 21 d. vykusio Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdžio metu buvo pritarta sprendimui nuo š. m. liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinė algą (toliau – MMA) 25 eurais – iki 325 eurų. Taip pat Vyriausybė planuoja nuo 2016 m. sausio 1 d. MMA didinti iki 350 eurų.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) nepritaria MMA didinimui ir atkreipia dėmesį į žemiau nurodytas MMA didinimo sukeliamas neigiamas pasekmes.
1. MMA didinimas dalį įmonių verčia atsisakyti plėtros ir darbuotojų
LLRI įmonių apklausa[1] parodė, kad MMA padidinimas 2015 metais 58 eurais tik neigiamai paveiktų net 46 proc. apklaustų įmonių. 30 proc. jų dėl to įdarbintų žmones nepilnu etatu, 29 proc. atleistų dalį darbuotojų, 19 proc. mažintų darbo užmokestį kitiems darbuotojams. Taip pat net 48 proc. įmonių teigė, kad dėl to atsisakytų plėtros planų (įdarbinti naujus darbuotojus, didinti darbo užmokestį kitiems darbuotojams, investicinių planų ir pan.). Net ir nežymus MMA padidinimas 15 eurų sukeltų neigiamų pasekmių apie 32 proc. apklaustų įmonių. Dėl 15 eurų padidinto MMA 21 proc. apklaustų įmonių mažintų etatus, 13 proc. mažintų atlyginimus kitiems darbuotojams, 12 proc atleistų dalį darbuotojų. Jei MMA didėtų 15 eurų, plėtros planų atsisakytų apie trečdalis įmonių.
Apibendrinus galima teigti, kad dėl MMA didinimo dalies darbuotojų lauktų atleidimai, mažesni etatai ir atlyginimai. Taip pat sumažės įmonių lėšos, kurios galėtų būti skirtos investicijoms, plėtrai ir aukštesniems atlyginimams ateityje.
2. MMA didinimas labiau neigiamai paveikia prastesnėje finansinėje padėtyje esančias ir daugiau MMA uždirbančių darbuotojų įdarbinančias įmones
Ekonometrinė tyrimo rezultatų analizė parodė[2], kad labiau neigiamai MMA didinimas paveikia būtent tas įmones, kurios yra prastesnėje finansinėje padėtyje, ir kurios turi daugiau MMA uždirbančių žmonių. Tokios įmonės didinant MMA yra labiau linkusios mažinti su darbuotojų sąnaudomis susijusias išlaidas (t. y. atleisti darbuotojus, mažinti etatus ir atlyginimus kitiems darbuotojams ar kt.).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, MMA daugiausiai mokama įmonėse, užsiimančiose didmenine ir mažmenine prekyba, apdirbamąja gamyba, statyba, transportu ir saugojimu, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų paslaugų veikla bei administracine ir aptarnavimo veikla. Būtent šie sektoriai dirba mažiau pelningai negu kiti sektoriai, dėl to kaskart didinant MMA yra finansiškai jautresni.
3. MMA didinimas kenkia darbo patirties neturintiems ar žemos kvalifikacijos darbuotojams
LLRI peržvelgė daugiau nei 20 skirtingų tyrimų, analizuojančių MMA poveikį skirtingose šalyse įvairiais laikotarpiais. Iš jų absoliuti dauguma tyrimų, nagrinėjančių 20-30 metų laikotarpį, rodo, kad MMA didinimas labiausiai kenkia tiems, kam turėtų padėti – asmenims neturintiems darbo patirties ar dirbantiems žemos kvalifikacijos darbus.
Taip yra todėl, kad darbo patirties neturintieji ir žemos kvalifikacijos asmenys ne visada savo produktyvumu pateisina padidintą MMA. Dėl to įmonėms neturint finansinių galimybių mokėti padidintą minimalų atlyginimą, būtent šie asmenys atsiduria tarp pirmųjų, kurie arba praranda turimas darbo vietas, arba darbdaviai vengia juos samdyti.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiausia dalis MMA uždirbančių asmenų yra tarp jaunimo iki 20 m. Šioje grupėje 2013 m. 19 proc. visų pilną darbo dieną dirbusių jaunuolių uždirbo minimalią mėnesinę algą. Jaunimas yra viena iš jautriausių grupių MMA didinimui, kadangi jauni žmonės turi mažiau įgūdžių, todėl MMA dažnai tampa kliūtis įeiti į darbo rinką ir gauti būtiną pirmąją patirtį ir tobulinti savo įgūdžius.
4. MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis – vienas didžiausių Europoje
Paprastai MMA didinimas argumentuojamas tuo, kad MMA Lietuvoje yra maža. Tačiau netikslinga MMA tarp valstybių lyginti nominaliai (eurais), nes 1000 eurų MMA, pavyzdžiui, Liuksemburge būtų labai maža, o Lietuvoje labai didelė. Kur kas svarbesnis yra MMA santykis su vidutinėmis žmonių pajamomis, t. y. kokia yra minimali alga lyginant su vidutiniu atlyginimu. MMA ir VDU santykis parodo tikrąją MMA naštą darbo rinkai – kuo didesnis šis santykis, tuo sunkiau įmonėms prisitaikyti prie MMA reikalavimo.
MMA ir VDU santykis Lietuvoje yra vienas didžiausių. Vertinant MMA santykį su VDU Lietuva jau lenkia daugelį Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių. Eurostat duomenimis, MMA Lietuvoje 2014 m. sudarė 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu nuo 2015 m. liepos 1 d. MMA būtų didinama iki 325 eurų arba nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 350 eurų MMA ir VDU santykis būtų vienas didžiausių ES.
Vertinant MMA ir VDU santykį atskirose Lietuvos savivaldybėse, nustatyta, kad net 50 savivaldybių MMA sudaro 50 proc. ir daugiau tose savivaldybėse mokamo VDU, ir tik 10 savivaldybių MMA ir VDU santykis nesiekia 50 proc. Didžiausias MMA ir VDU santykis yra Šalčininkų r. sav. (65 proc.), Zarasų r. sav. (64 proc.), Radviliškio r. sav. (63 proc.), Šiaulių r. sav. (63 proc.), mažiausias – Vilniaus m. sav. (39 proc.).
5. Didesnis MMA ir VDU santykis lemia didesnį nedarbą
MMA ir VDU santykio ir nedarbo priklausomybė Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse rodo, kad didesnis MMA ir VDU santykis lemia didesnį nedarbą. Taip yra todėl, kad tose Lietuvos apskrityse, kuriose MMA sudaro didelę dalį vidutinio darbo užmokesčio, MMA kėlimas atsiliepia neigiamai ir padidina nedarbo lygį. Todėl MMA didinimas lemia dar didesnį nedarbą, tose apskrityse (Alytaus, Utenos, Tauragės, Marijampolės), kuriose jau dabar nedarbas yra vienas didžiausių.
Šaltinis: apskaičiuota pagal Lietuvos darbo biržos, Lietuvos statistikos departamento, Finansų ministerijos duomenis
6. MMA didinimas padidintų savivaldybių skolas
Lietuvos savivaldybės yra sunkioje finansinėje situacijoje. Kaip rodo valstybės audito kontrolės ataskaita[3], savivaldybių skolos jau yra pasiekusios aukščiausią lygį per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. MMA didinimas 2015 m. spalio 1 d. nuo 290 iki 300 eurų pareikalavo savivaldybėms iš valstybės biudžeto papildomai skirti apie 5 mln. eurų, MMA mokėjimui 2015 m. spalio – gruodžio mėn., ir daugiau kaip 5,9 mln. eurų. numatyta 2015 metais[4]. MMA didinimui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 325 eurų numatomas 14,4 mln. eurų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikis[5]. Atsižvelgiant į dabartinę savivaldybių finansinę situaciją toks sprendimas dar labiau didins savivaldybių skolas.
LLRI išvados ir pasiūlymai
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, LLRI nepritaria MMA didinimui. MMA didinimas neigiamai atsilieps smulkioms, prastesnėje finansinėje padėtyje esančioms ar daug MMA uždirbančių žmonių įdarbinančioms įmonėms ir jų darbuotojams, pakenks darbo patirties neturintiems ar žemos kvalifikacijos darbuotojams. Be to, MMA ir VDU santykis yra vienas didžiausių ES, o daugelyje Lietuvos savivaldybių šis santykis viršija 50 proc.
[1] Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2014 m. birželio-liepos mėn. atliko Lietuvos įmonių apklausą. Apklausos tikslas – įvertinti pastarųjų metų MMA didinimo (2012 08 01 nuo 800 iki 850 litų ir 2013 01 01 nuo 850 iki 1000 litų) poveikį verslui bei kokias pasekmes sukeltų MMA didinimas ateityje. Iš viso apklausta 181 Lietuvos įmonė.
[2] LLRI, 2014. Kaip MMA didinimas paveikia įmones? (I) (Įmonių apklausa). http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2014/10/FA-MMA.pdf
[3] Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų. Valstybės kontrolė, 2014 m. rugsėjo 1 d. Nr. FA-P-30-1-48.
[4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=260791&p_org=&p_fix=y&p_gov=n
[5] Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=276406&p_org=&p_fix=y&p_gov=n
