Iš 30 ES šalių, 16 leidžia prekybos centrams dirbti sekmadieniais, 14 – neriboja mažmeninės prekybos darbo laiko valstybės švenčių dienomis. Pastaraisiais metais dauguma Europos šalių pasirinko mažesnį ribojimą suvokdami, kad bandymas kontroliuoti mažmeninę prekybą dažniausiai nepasiteisina.
Nuo 2012 devynios Europos šalys ėmėsi priemonių liberalizuoti esamą mažmeninių prekyviečių darbo laiką: Danija, Prancūzija, Suomija, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Malta. Tuo tarpu Lenkijoje ir Vengrijoje 2015 ir 2018 buvo įvesti griežti reguliavimai. Tačiau priešiška visuomenės reakcija privertė Vengrijos valdžią panaikinti įvestus įstatymus vos po vienų metų nuo jų įsigaliojimo.
Europos komisija taip pat skambina pavojaus varpais ir teigia, jog neatmetus griežtų reguliavimų elektroninė prekyba nukonkuruos tradicines parduotuves, o jų darbuotojus privers eiti į gatves protestuoti.
Neseniai Lietuvoje skambėjo siūlymai uždrausti mažmeninę prekybą sekmadieniais ir valstybės švenčių dienomis taip bandant pasivyti traukinį, iš kurio Europos valstybės jau kurį laiką stengiasi išsilaipinti.
Jeigu mažmeninės prekybos rinka būtų priversta užsidaryti kiekvieno mėnesio sekmadienį (13 per metus) ir per visas šventines dienas (15 per metus), parduotuvės nedirbtų 28 nedarbo dienas kiekvienais metais. Apklausos rodo, jog 75% vartotojų Lietuvoje apsipirkinėja sekmadieniais ir 70% apsipirkinėja šventinėmis dienomis. Mažmeninės prekybos sektorius su 120 tūkstančių darbuotojų taip pat pajaustų tokio reguliavimo pasekmes.
Tyrimai rodo, jog valandų ribojimas turėtų stiprų poveikį vartotojams, darbuotojams, verslams, viešiesiems finansams ir bendram ekonomikos vystymuisi. Prieš svarstant bet kokius apribojimus, reikia išsiaiškinti kokie tikslūs padariniai gresia kiekvienai iš šių kategorijų.
Kviečiame skaityti pilną analizę anglų kalba.
