Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto naujausio Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šiais metais šešėlinės ekonomika išaugs 5 proc. punktais, į biudžetą bus nesurinkta apie 5,3 mlrd. litų, o nedarbo lygis išaugs iki 11 proc.
23-iasis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas rodo, kad 2008 m. Lietuvos ekonomika augo 3,4 proc., o šiais metais BVP augimas bus neigiamas: -2,8 proc. Pasak tyrimo dalyvių, 26 proc. prognozuojamos ekonominės veiklos susitraukimo nulėmė netinkami valdžios sprendimai, 66 proc. – rinkos aplinkybės.
LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas sako, kad ekonomikos nuosmukis bei valdžios veiksmai žymiai padidins šešėlinės ekonomikos dalį, kuri, kaip prognozuojama, šiais metais padidės 5 proc. punktais ir sieks 22,7 proc. BVP. Tai reiškia, kad kone kas ketvirtas litas bus uždirbtas ir išleistas šešėlyje. Paklausti, kiek ekonomine veikla užsiimančių ūkio vienetų bent dalį savo veiklos vykdė ir vykdys šešėlyje, rinkos dalyviai teigė, kad 2008 m. šešėline veikla užsiėmė 27,5 proc. ūkinių subjektų, o 2009 m. tokių bus net 40 proc.
„Toks staigus šešėlinės ekonomikos padidėjimas prognozuojamas pirmą kartą per visą LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimo istoriją, didesnė šešėlinė ekonomika vertinta tik 1998 m. Lietuva susiduria su neeiliniais ekonominiais sunkumais, kurių sprendimams valdžia pasirinko netinkamą mokesčių naštos didinimo kryptį, taip dar labiau skatindama šešėlinę veiklą. Šešėlinė ekonomika tampa opia problema ir labai reikšminga priežastimi, kodėl padidinti mokesčiai nepadės surinkti planuojamo valstybės biudžeto. Neretai šešėlis suvokiamas tik kaip mažą apimtį ūkio mastu turinti veikla. Tačiau rinkos dalyvių vertinimas, kad keturi iš 10 žmonių yra šešėlinės ekonomikos dalyviai rodo, jog taip nėra“, – sako V. Žukauskas.
Tyrimas patvirtina, kad lėtėjant ekonomikos augimui, nedarbo lygis linkęs didėti, kainų augimas – lėtėti. Tyrimo duomenimis, 2008 m. pabaigoje nedarbo lygis Lietuvoje siekęs 6,6 proc. šių metų pabaigoje turėtų padidėti iki dviženklio skaičiaus, t.y. 10,8 proc.
„Natūralu, jog blogėjant ekonominei situacijai žmonės praranda darbus, mažėja užimtumas. Pagrindiniu spręstinu klausimu tuomet tampa, kaip išlaikyti likusias darbo vietas, negilinti problemos. Juk tam, kad įmonės išgyventų ir prisitaikytų prie besitraukiančios ekonomikos sąlygų, jos taip pat turi susitraukti. Iškyla paprasta alternatyva: „susispausti“ ir dar mėginti išsikapstyti arba skelbti bankrotą jau dabar. Deja, griežtas ir itin nelankstus darbo santykių reguliavimas Lietuvoje verčia rinktis pastarąją,“ – teigia LLRI ekspertas.
Tyrimo dalyviai mano, jog ženkliai padidinta mokesčių našta šiais metais nepadės surinkti planuojamų nacionalinio biudžeto bei socialinio draudimo fondų. Prognozuojama, jog nacionalinio biudžeto pajamų įvykdymas šiais metais sieks 87 proc. Manoma, kad blogesnė padėtis bus su „Sodra“ – jos pajamų surinkimas bus apie 84 proc. Įvertinus planuojamus šių metų nacionalinį biudžetą bei socialinio draudimo fondą tai reikštų 5,3 mlrd. pajamų nesurinkimą.
„Siekdama surinkti biudžetą valdžia pakėlė mokesčius, tačiau lazda atsisuko kitu galu – verslo objektai krypsta į šešėlį, verslas susitraukia ir planuotos biudžeto pajamos tampa neįgyvendintu planu,“ – sako LLRI ekspertas.
Daugiau informacijos: Laura Dabulytė
LLRI komunikacijos vadovė; 861022442; Laura@lrinka.lt
