Europos Parlamentas nusprendė, kad iki 2022 metų Europoje neturėtų likti mėtinių cigarečių. Už direktyvą galutinai bus balsuojama ateinančių metų kovą, o anksčiausiai ji gali įsigalioti 2016 metais. Lietuva netgi ketina būti Europos Sąjungos pirmūne ir įgyvendinti šį draudimą anksčiau, nei reikalaujama. Šios direktyvos tikslas – sumažinti tabako vartojimą tarp nepilnamečių ir jaunų žmonių, kuriems šios cigaretės, kaip teigiama, yra ypač patrauklios. Tačiau ar geri ketinimai būtinai veda prie gerų rezultatų? O gal toks draudimas tiesiog paskatins kontrabandininkus papildyti savo prekių asortimentą, o laukiamos naudos neturės?
Kontrabandiniai gaminiai bus lengviau prieinami nepilnamečiams
Nors direktyvos tikslai tikrai puikūs – visi norime, kad visuomenėje būtų daugiau sveikai gyvenančių žmonių ir paaugliai nesinuodytų cigarečių dūmais – tačiau nesunku suabejoti, ar draudimas duos realų poveikį. Jei nepilnamečiai perka šias cigaretes, jie ir taip tą daro nelegaliai. Todėl dar vienas įstatymas situacijos esmės nepakeis. Tačiau jis nepilnamečius gali pastūmėti į kontrabandininkų rankas.
Dabar nelegalios cigaretės aktualiausios neturtingesniems gyventojams, rūkantiems ir norintiems rūkyti, bet neturintiems pakankamai lėšų. Daugiausiai jie rūko stiprias ir pigias cigaretes. Tačiau jei niekur legaliai nebus parduodamos mėtinės, rinkoje atsiras tuščia ir brangesnių tabako produktų niša – ją greitai užpildys žmonės, kuriems įstatymų laužymas yra profesija. Parduotuvėse nelikus mėtinių cigarečių, jų mėgėjai gali pasukti į šešėlinę rinką, nors prieš tai net nebūtų pagalvoję apie lankymąsi pas kontrabandininkus. Tą patvirtina ir tyrimai: 2013 metais „Spinter“ atlikta Lietuvos gyventojų požiūrio į kontrabandines prekes apklausa parodė, kad net 77% mėtines cigaretes rūkančių žmonių, jų neradę parduotuvėse, tokias cigaretes įsigytų šešėlinėje rinkoje.
Išaugus nelegalios prekybos mastams, rūkalai galės dar lengviau pasiekti nepilnamečius. Parduotuvių savininkai yra suinteresuoti, kad rūkalai nepasiektų nepilnamečių – jiems už tai gresia didelės baudos ir galbūt net licencijos atėmimas. Jei nepilnamečiams ir pavyksta parduotuvėje nusipirkti cigarečių, tai tik dėl pardavėjų neatidumo. Kontrabanda prekiaujantiems žmonėms licencijos atėmimu nepagrasinsi, o baudos už tokią veiklą ir taip didelės. Todėl vienintelė motyvacija, kurią jie turi – kuo greičiau atsikratyti savo prekėmis. Tada būna nesvarbu, kas jas perka – suaugę žmonės ar paaugliai. Patiems jauniesiems rūkoriams taip pat daug patogiau apsipirkinėti pas žmones, kuriems nesvarbus jų amžius ir kurie niekada nepaprašys parodyti dokumentų.
Taigi po draudimo juodojoje rinkoje atsivers nauja niša, pas prekeivius ateis nauji klientai, kurie anksčiau net nebūtų pagalvoję ieškoti cigarečių nelegaliai. Taigi ar draudimas turės pageidaujamą efektą? O gal atvirkštinį – nepilnamečiai tiesiog daug lengviau galės gauti cigarečių nei anksčiau?
Europiečiai netiki įspėjimų ant cigarečių pakelių efektyvumu
Su mėtinių cigarečių draudimu kartu įvedamas reikalavimas padidinti perspėjimus dėl tabako daromos žalos sveikatai iki 65% pakelio ploto. Reikalavimas padidinti perspėjimus ant pakelio užkietėjusiems rūkoriams įtakos neturės. Jeigu dabartiniai, mažesni perspėjimai atlieka savo funkciją, nėra reikalo juos didinti. O jeigu dabartiniai perspėjimai funkcijos neatlieka, nepaaiškinama, kodėl didesni perspėjimai galėtų būti efektyvesni.
Tą rodo net pačios Europos Komisijos 2011 metais užsakyta viešoji konsultacija, kurioje buvo apklausta 85 000 europiečių. Net 86% apklaustųjų nepritaria įspėjimų didinimui. Dauguma apklaustųjų argumentavo, jog nėra mokslinių įrodymų, kad tokie įspėjimai yra efektyvūs. Net pats Europos Parlamentas svarstydamas šią direktyvą metų pradžioje pripažino, kad nėra įrodymų , jog didesni perspėjimai bus efektyvesni.
ES mėtinių cigarečių draudimas atveria kelią ir daug platesnei diskusijai. Ar valstybė apskritai turėtų kištis į mūsų asmeninį gyvenimą ir nurodinėti, kaip mes turime elgtis, kad nepakenktume patys sau? Juk tikrai ne paslaptis, kad tabakas kenkia sveikatai ir kad žmonės tampa nuo jo priklausomi. Informuotas, suaugęs žmogus turėtų galėti pats nuspręsti, ką daryti su savo kūnu ir savo sveikata, nes niekas kitas už jį to padaryti negali.
Teisės priimti tokius sprendimus neturėtume atiduoti politikams. Jei baudomis, draudimais ir įpareigojimais jie pradės kontroliuoti mūsų sveikatą, greitai nelegalu bus į kavą dėti du šaukštelius cukraus (jei mums iš vis paliks teisę gerti kraujospūdį keliančią kavą), valgyti tradicinį lietuvišką maistą, nemiegoti po dešimtos valandos vakaro bei nedaryti rytinės mankštos.
