Kontrabanda ir nelegalių prekių vartojimas yra pateisinamas, taip mano didelė dalis lietuvių, latvių ir estų. Visiškai ar greičiau cigarečių, alkoholio, degalų ir kuro kontrabandą ir nelegalų vartojimą Lietuvoje pateisina 62 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 51 proc., o Estijoje iš trijų Baltijos šalių mažiausiai – 31 proc. Panašiai, didelė dalis gyventojų mano, kad kontrabandinių prekių, tokių kaip cigaretės, alkoholis, degalai ir kuras, vartojimas per 2012-iuosius didėjo.
Tai parodė antrą kartą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) inicijuotas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas visose trijose Baltijos šalyse, kurį sausio mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 3033 nuolatinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus.
„Gyventojų požiūrio tyrimą atliekame jau nuo 2004-ųjų, o tris Baltijos šalis apimantį tyrimą – antrą kartą. Gyventojų nuomonė apie kontrabandines prekes ir jų vartojimą yra svarbi, nes būtent gyventojai ir yra šių prekių vartotojai, – teigia Vytautas Žukauskas, LLRI vyr. ekspertas. – Matome, kad visose Baltijos šalyse palankiai vertinančių nelegalių prekių paplitimą ir vartojimą yra daug. Estija yra vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą visiškai arba greičiau pateisinančių žmonių dalis siekė 31% ir ji buvo mažesnė už dalį tų, kurie šių prekių visiškai arba greičiau nepateisina, t.y. 62%.“
Kas trečias lietuvis perka nelegalias cigaretes, degalus ir kurą
Taip pat tyrimas parodė, kad dauguma Latvijos ir Lietuvos gyventojų mano, kad per 2012-uosius nelegalių prekių vartojimas augo.
59 proc. lietuvių teigė, kad kontrabandinių cigarečių vartojimas 2012 metais didėjo. Latvijoje taip manančiųjų – 53 proc., Estijoje mažiau – 37 proc. Panaši dalis apklaustųjų teigė, kad augo kontrabandinių degalų vartojimas – 60 proc. Lietuvoje, 47 proc. Latvijoje, 29 proc. Estijoje. Kad augo kontrabandinio alkoholio vartojimas mano 50 proc. gyventojų Lietuvoje, 48 proc. Latvijoje ir 31 proc. Estijoje.
Kas trečias lietuvis dalyvavęs tyrime prisipažino – 2012 m. pirko kontrabandines cigaretes, degalus ir kurą. Tai paaiškėjo uždavus lietuviams papildomą klausimą apie kontrabandinių ir kitų nelegalių prekių įsigijimą: 35 proc. lietuvių prisipažino 2012 m. įsigiję kontrabandinių cigarečių, 29 proc. nelegalių degalų ir kuro, 16 proc. alkoholinių gėrimų.
„Reikia turėti omenyje, jog ne visi apklaustieji atsakė nuoširdžiai. Todėl šio klausimo atsakymus reikia vertinti kaip savotiškas „grindis“, t.y. kad bent ši dalis atsakiusių gyventojų tikrai įsigijo nelegalių prekių ar paslaugų, nors iš tikro ji gali būti ir didesnė“, – pabrėžia V. Žukauskas, gyventojų požiūrio į kontrabandą tyrimo vadovas.
Kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimo priežastys gyventojų akimis – akcizai ir menkstančios galimybės įpirkti legalias prekes
Didelė dalis gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje teigia, kad augančios produktų kainos, nedideli, vis mažėjantys atlyginimai ir kartu menkstančios galimybės įpirkti legalias prekes yra viena svariausių kontrabandos priežasčių. Lietuvoje taip mano pusė gyventojų (46 proc.), Latvijoje – 61 proc., o Estijoje net 78 proc.
Kita svariausia priežastis yra galimybė užsidirbti iš kainų skirtumo tarp Baltijos šalių ir kaimyninių šalių, kuriose netaikomi ES privalomi aukšti akcizai degalams, alkoholio produktams ir cigaretėms. Lietuvoje aukštus mokesčius, dėl kurių atsiranda kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis, kaip kontrabandos paplitimo priežastį nurodė 45 proc. lietuvių, 50 proc. latvių, 55 proc. estų. Pagrindinių kontrabandos priežasčių sąraše toliau rikiuojasi korupcija valdžioje – taip mano ketvirtadalis Lietuvos ir Latvijos gyventojų. Estijoje taip manančių mažiau – 10 proc.
Paskatas ieškoti prekių nelegalioje rinkoje ir veikti šešėlyje gali padidinti ne tik mokesčiai legalioms prekėms, bet ir kiti reguliavimai, pvz., tam tikrų prekių rūšių uždraudimas. 2012 metų pabaigoje Europos Komisija pateikė pasiūlymą uždrausti prekybą įvairių skonių cigaretėmis ir riboti cigarečių formą. Siekiant numatyti tokių priemonių pasekmes, tyrimo dalyvių papildomai buvo klausiama, ar draudimas legaliai parduoti skirtingų skonių (pvz., mėtines) ar plonumo (pvz., „slim“) cigaretes paskatintų juos ieškoti pamėgtų cigarečių nelegalioje rinkoje.
„Apklausa rodo, kad didelė dalis Baltijos šalių gyventojų, kurie šiuo metu rūko įvairių skonių ir plonumo cigaretes, jas uždraudus ieškotų šių cigarečių nelegalioje rinkoje. Apklausos rezultatai visiškai atitinka ekonominę teoriją. Atsirandant naujiems draudimams arba didėjant mokestinei naštai dalis gyventojų siekdami patenkinti savo poreikius tampa nelegalios rinkos dalyviais, kadangi ten prekės arba yra pigesnės, arba jų galima rasti tik nelegalioje rinkoje. Šie rezultatai iliustruoja pasekmes – daugėjant draudimų ir didėjant mokesčiams legalioje rinkoje, vis didesnė dalis žmonių ieško prekių nelegaliai“, – teigia V. Žukauskas.
Baltijos šalių gyventojai sutaria – kovojant su kontrabanda svarbiausia mažinti mokesčius
Baltijos šalių gyventojai mano, kad efektyviausia kovos su kontrabanda ir nelegalių prekių gamyba ir prekyba priemonė yra mokesčių (akcizų) mažinimas, siekiant mažesnių kainų. Lietuvoje akcizų mažinimą kaip efektyvią priemonę įvardino 83 proc. gyventojų, Latvijoje – 84 proc., Estijoje – 76 proc. Šią priemonę visose Baltijos šalyse efektyviausia laikė net 60 proc. daugiau žmonių nei neefektyvia.
Valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti verslu, sumažinimą Lietuvoje ir Latvijoje žmonės laiko antra efektyviausia priemone. Estijos gyventojų nuomone, antra svarbiausia priemonė yra sienos kontrolės stiprinimas. Visose trijose šalyse gyventojų dalis, teigiamai vertinančių tokias priemones kaip teisėsaugos pareigūnų algų ir skaičiaus didinimas, jų įgaliojimų didinimas, buvo panaši arba net mažesnė nei vertinančių jas neigiamai.
„Baltijos šalių gyventojų nuomone, efektyviausios yra tos kovos su nelegalių prekių paplitimu priemonės, kurios nukreiptos į priežasčių veikti šešėlyje mažinimą, t.y. mažinti akcizinių prekių kainas, kad vertimasis šių prekių prekyba būtų kuo mažiau pelningas. Administracinio ir baudžiamojo pobūdžio priemonės yra vertinamos kur kas mažiau palankiai“, – teigia V. Žukauskas.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą trijose Baltijos šalyse LLRI užsakymu 2013 m. sausio mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 3033 nuolatinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus: 1004 Lietuvoje, 1026 Latvijoje ir 1003 Estijoje. Apklausti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai buvo nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Gyventojų nuomonės apie kontrabandą tyrimas LLRI iniciatyva trijose Baltijos šalyse atliekamas antrą kartą. Panašaus pobūdžio tyrimus Lietuvoje LLRI yra atlieka nuo 2004 metų.
Tyrimą atsisiųsti galite čia:
http://files.lrinka.lt/Tyrimas_kontrabanda/Kontrabanda_tyrimas_2013_02_26.pdf
