Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas
Komentaras publikuotas portale lrytas.lt
Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų pateisina kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą, rodo praeitą savaitę pristatyti reprezentatyvios gyventojų požiūrio apklausos rezultatai. Kodėl žmonės pateisina nelegalių prekių vartojimą?
Vienas iš galimų atsakymų – žmonėms tiesiog nerūpi. Pirkdami nelegalią prekę jie nesusimąsto, jog pirkdami legaliai prisidėtų prie valstybės biudžeto, iš kurio teikiamos paslaugos, kuriomis tikriausiai naudojasi ir jie patys. Arba jei ir susimąsto – jiems tai nerūpi, nes geriau „zuikiauti“ ir sutaupyti nei pirkti legaliai ir mokėti didesnę kainą. Dažnai ši kategorija žmonių vadinami nemoraliais, nepatriotiškais, nesuprantančiais, kas yra valstybė.
Ne visos įstatymuose sukurtos taisyklės ir reguliavimai žmonėms yra valstybės atspindys. Juk mąstančių žmonių nelegalaus reiškinio pateisinimas yra ir protestas prieš pačią taisyklę, teisės akto normą, o ne tik būdas nusipirkti pigiau. Valstybės dalimi gali jaustis net ir jei nesutinki su visais valdžios reguliavimais ar draudimais, ypač jei juos supranti ir pajėgi juos įvertinti.
Kokią galutinę akcizinių prekių kainos dalį sudaro mokesčiai tiksliai žino nedaugelis, tačiau kad akcizinės prekės apmokestinamos ženkliai žmonės supranta ir iš didelių kainų skirtumų tarp legalių ir nelegalių prekių. PVM ir akcizas Lietuvoje sudaro apie 50 proc. benzino kainos, 60 proc. nebrangaus stipriojo alkoholio kainos, net 80 proc. cigarečių kainos.
Gal žmonių kontrabandos ir nelegalių prekių pateisinimas rodo ne jų patriotiškumo stoką, o tai, kad jų vertinimu su akcizais lazda yra kiek perlenkta? Juolab, kad akcizų lygį didele dalimi Lietuvoje lemia Europos Sąjunga, dažnai nepakankamai atsižvelgdama į Lietuvos ekonominį, socialinį ir geografinį kontekstą, vykdydama bendrą ES akcizų politiką ir nustatydama minimalius reikalavimus ES šalims. Sveikata ir saikingas vartojimas yra svarbu, bet ar šių tikslų pasiekiama, kai daugiau kaip trečdalis rinkos siekiant šių tikslų tampa nelegalia? Jei valstybė kelia žmogui reikalavimą ir pareigą laikytis šalies įstatymų, tai jis turi kelti sau tikslą kurti tokias taisykles, kurios žmonėms neatrodytų perlenktos ar neteisingos. Niekada nebus taip, kad gyventojai gerbs įstatymus, jei įvedusi pareigą žmonėms jų laikytis valdžia pamirš savo pareigą užtikrinti, kad įstatymai būtų žmonių supratimu teisingi.
Galima būtų sakyti, kad daugelis akcizinių prekių Lietuvoje jau ir taip apmokestinama tik minimaliu ES nustatomu akcizo dydžiu (arba artimu jam), o akcizinės prekės Lietuvoje yra pigesnės nei kitose ES šalyse. Iš dalies tai tiesa, tačiau nepaisant to akcizinės prekės Lietuvoje yra įperkamos sunkiau nei kitose ES narėse dėl kur kas mažesnio Lietuvos gyventojų pajamų lygio.
Pavyzdžiui, įsipilti 50 litrų benzino vidutines pajamas gaunančiam Lietuvos gyventojui kainuotų apie 15 proc. jo mėnesinių pajamų. Atitinkamas rodiklis Prancūzijoje ar Vokietijoje siekia tik 5 proc. (vidutiniškai ES apie 7 proc.). Vadinasi tam, kad Lietuvos gyventojas nusipirktų 50 litrų benzino, jis turi sumokėti tris kartus didesnę dalį savo vidutinių pajamų nei vokietis ar prancūzas. Sunkiau benziną iš ES šalių įperka tik bulgarai, rumunai ir vengrai. Panašiai, didesnę dalį savo pajamų nei vidutiniškai ES Lietuvos gyventojai turi sumokėti norėdami įsigyti ir kitas akcizines prekes.
Todėl mažas akcizinių prekių įperkamumas, kurį lemia santykinai mažesnis Lietuvos ekonomikos produktyvumas ir pajamų lygis, yra dar viena svarbi nelegalių prekių pateisinimo priežastis. Kuo sunkiau žmonės įpirks jų norimas prekes, tuo palankiau jie vertins veiklas, lengvinančias šių prekių įsigijimą. Minėto požiūrio tyrimo duomenimis, kad 2012 m. įsigijo nelegalių cigarečių prisipažino 35 proc. lietuvių, degalų ir kuro – 29 proc., o alkoholinių gėrimų – 16 proc. Iš tikro nelegalių prekių įsigijusių yra daugiau, nes ne visi prisipažino.
Ryšį tarp įperkamumo ir pateisinimo rodo tai, kad Lietuvos ekonomikai sparčiai augant 2004-2008 m., didėjant žmonių pajamoms didesnė dalis gyventojų kritiškai žiūrėjo į nelegalių prekių vartojimą. Išaugus nedarbui, prastėjant šalies ekonominei padėčiau kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą pateisinančių gyventojų dalis augo.
Požiūrių į nelegalių prekių vartojimą yra įvairių, vieni pateisina ir vartoja, kiti smerkia ir padeda valstybinėms institucijoms kovoti su pažeidėjais. Nepaisant to, didelis gyventojų kontrabandinių ir nelegalių prekių pateisinimas yra šiandienos ekonominės-socialinės realybės faktas. Jį būtina turėti omenyje svarstant ekonominius sprendimus, ypač tuos, kurie didina mokesčių ir reguliavimo naštą ir gali dar labiau prisidėti prie nelegalių prekių paplitimo.
