Praeitą savaitę pasirodė tyrimas, kuriuo buvo aiškinamasi, kokia yra nelegalios cigarečių rinkos dalis Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Miestuose buvo renkami tušti cigarečių pakeliai iš šiukšliadėžių ar numesti gatvėje, kurie parodė, kokias cigaretes žmonės rūko. Šio tyrimo duomenimis, nelegaliai įvežtų ir padirbtų tabako gaminių vartojimas yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.
Kontrabanda – galvos skausmas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES
Lietuva yra cigarečių kontrabandos tranzito šalis. Nelegalūs rūkalai iš Rusijos ir Baltarusijos pro Lietuvą keliauja ir į kitas ES šalis (Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Airiją). Tačiau dalis kontrabandinių cigarečių „nusėda“ ir Lietuvoje. Minėto tyrimo duomenimis, neapmokestintų tabako gaminių rinka 2011 m. Lietuvoje sudarė apie trečdalį visos rinkos. ES „atsiliekame“ tik nuo Latvijos, kurioje cigarečių šešėlis sudaro apie 34 proc. rinkos. Visoje ES neapmokestinti rūkalai sudaro apie 15 proc. visos cigarečių rinkos.
Pagrindinė nelegalios cigarečių rinkos priežastis – cigarečių kainų skirtumas ES šalyse ir kaimyninėse Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose ES nepriklausančiose šalyse, o šį skirtumą lemia dideli akcizai tabako gaminiams ES. Akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai ES šalyse sudaro net apie 80 proc. cigarečių kainos. Pavyzdžiui, Lietuvoje nusipirkus 8 Lt kainuojantį cigarečių pakelį 6,2 Lt keliauja į valstybės biudžetą. Kaip rodo gyventojų apklausos, dideli mokesčiai neatgraso gyventojų nuo rūkymo (o būtent to siekiama apmokestinant tabako gaminius), bet skatina juos pereiti prie pigesnių (dažnai nelegalių) rūkalų. Todėl aukšti mokesčiai yra palankūs kontrabandininkams, kurie užsidirba iš cigarečių kainų skirtumo ES šalyse ir kaimyninėse, ne ES šalyse, kuriose akcizai cigaretėms yra dešimtis kartų mažesni.
Kovoje su šešėliu pamirštamos jos priežastys
ES institucijos ėmėsi įvairių priemonių kovoje su cigarečių kontrabanda: organizuojamos bendros ES šalių ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos operacijos, keičiamasi reikalinga informacija, techniškai stiprinamos pasienį saugančios tarnybos, didinamos bausmės už kontrabandos gabenimą. Bendra visų šių priemonių savybė yra ta, kad jos nors ir didina kontrabandos riziką, tačiau yra nukreiptos į pasekmes. Jos nekovoja su kontrabandos priežastimis, su pagrindiniu jos motyvu – kainų skirtumu.
ES mastu akcizų politikos pasekmės, jos poveikis rinkai yra nagrinėjamas per mažai. Atrodytų, jei nelegalios rinkos priežastis yra dideli akcizai, tai siekiant sumažinti nelegalių rūkalų vartojimą ir kontrabandą reiktų juos mažinti. Ypač turint omenyje tai, kad dideli akcizai nepasiekia jiems keliamų sveikatos tikslų dėl nelegalių rūkalų paplitimo. Tačiau ES pasuko visai kitu keliu. Jau patvirtintas planas, pagal kurį akcizai cigaretėms nuo šiuo metu esančios minimalios 64 eurų ribos 1000-iui cigarečių bus padidinti iki 90 eurų 2014 m. (šis terminas pratęstas iki 2018 m. kai kurioms naujoms ES narėms, tame tarpe ir Lietuvai). Toliau keliant akcizo mokestį cigaretėms kontrabandos veikla taps dar pelningesnė.
ES siekia plėsti akcizų kartelį
Žinodamos tai, ES institucijos, kovojančios su nelegalia rinka, pasiūlė keistą sprendimą: didinti akcizus kaimyninėse, ES nepriklausančiose valstybėse (Ukrainoje, Moldovoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kt.). Kitaip sakant, aukštus akcizus, keliančius daug problemų ES šalims, siūlo įvesti ir kitur, taip plečiant ES šalių susitarimą (privačiame sektoriuje tokie susitarimai vadinami karteliais) taikyti didelį akcizo mokestį. (Įdomu, kaip sureaguotų ES šalys, jei, pvz., Baltarusija ar Rusija pasiūlytų keisti ES ekonominę politiką.)
Naivu būtų tikėtis, kad ES institucijos turi reikšmingą galią formuojant Rusijos ar Baltarusijos akcizų politiką, tačiau ji turi įtakos tokioms šalims, kurios siekia įstoti į ES. Pavyzdžiui, Moldovoje, kuri siekia narystės ES, padidinti akcizo mokesčio tarifai cigaretėms įsigaliojo nuo šių metų sausio 13 d. Nauji akcizo mokesčio tarifai cigaretėms akcizo mokestį padidino 50 proc.
Akcizus cigaretėms padidino ir kitos valstybės, besirūpindamos ne tiek cigarečių kontrabanda ES, kiek mokestinių pajamų surinkimu. Pavyzdžiui, Rusija patvirtino 3 metų akcizo mokesčio cigaretėms didinimo planą. Skaičiuojama, kad dėl tarifų pakeitimų akcizai cigaretėms augs po 40 proc. kasmet. Ukraina nuo 2012 m. sausio 1 d. padidino specifinį (nepriklausantį nuo cigarečių kainos) akcizo cigaretėms elementą 15 proc.
Aukštesni tarifai kaimyninėse šalyse problemos nespręs
Nepaisant motyvų, dėl ko didinami akcizai cigaretėms kaimyninėse ne ES šalyse, iškyla klausimas, ar didinimas gali sumažinti nelegalių cigarečių vartojimą ES?
Vargu. Pirma, kaimyninėse šalyse akcizo tarifai cigaretėms, net ir padidinti yra daug mažesni nei ES šalyse. Taip pat, turint omenyje, kaip greitai didinami akcizai veda prie nelegalios rinkos išsiplėtimo, ir ilgainiui prie mažėjančių biudžeto pajamų, vargu, ar Rusija, Baltarusija ir kitos ES nepriklausančios šalys siekdamos savų interesų didins juos tokiais sparčiais tempais, kaip tai daro ES. Taigi, pagrindinis kontrabandos motyvas ir kontrabanda išliks.
Antra, net jei cigarečių kainų lygis ES ir kaimyninėse ne ES šalyse taptų panašus, kontrabandinės prekės plūstų iš kitų, tolimesnių šalių. Pavyzdžiui, Europos Komisijos duomenimis, 2010 m. 64 proc. į Europos rinką patenkančių nelegalių, padirbtų cigarečių buvo iš Kinijos. Vargu ar ES pajėgs išplėsti akcizų kartelį tiek, kad pasaulyje nebeliktų šalių, iš kurių galėtų keliauti pigesnės cigaretės.
Trečia, nelegalios rinkos priežastis nėra tik kontrabanda, tai ir nelegali cigarečių gamyba, kurios akcizų didinimas kitose šalyse niekaip nesumažina. Įsivaizduokime situaciją, kad visame pasaulyje cigarečių kainos yra vienodai didelės dėl aukštų akcizų. Kontrabanda dingtų, tačiau paskatos padirbinėti cigaretes ir prekiauti jomis nelegaliai vengiant akcizo mokesčių liktų.
Nelegali cigarečių rinka ir akcizai cigaretėms yra geras pavyzdys, kaip ES institucijos, pro pirštus žiūrėdamos į tikrąsias reiškinio priežastis – akcizus, gilina problemą, kurią pačios ir sukūrė. Tenka pripažinti, kad ES tinkamai neįverto aukštų akcizų neigiamų pasekmių bei neįgyvenamų akcizų politikos tikslų ir užsispyrusiai kelia akcizus toliau. Dabartinės ES akcizų politikos taikymas Lietuvoje dėl išsiplėtusio šešėlio nepasiekia nei jai keliamų sveikatos, nei papildomų mokestinių pajamų surinkimo tikslų. Tuo tarpu Lietuvos valstybinės institucijos vos pradėjus šnekėti apie aukštų akcizų žalą baksnoja į privalomus ES reikalavimus. Kyla natūralus klausimas, ką jos padarė, kad juos pakeistų?
