Pandemijos laikotarpiu padidėjo nedarbas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko analizę, kuri parodė, jog prielaidos tam darbo rinkoje egzistavo jau iki COVID-19 sukeltos krizės.
Tarp įvairių nedarbo priežasčių yra ir finansinio motyvo dirbti trūkumas – tą liudija jau ne vieneri metai Lietuvoje egzistuojantys aukšti nedarbo spąstai. Eurostat duomenimis, 2019 m Lietuvoje bedarbio finansinė motyvacija pradėti dirbti buvo vidutiniškai 13 proc. mažesnė nei vidutinio europiečio bedarbio. Nors naujausi duomenys pasirodys tik vėliau, jau dabar aišku, kad dėl COVID-19 krizės ir taikomų ekonominių priemonių poveikio nedarbo spąstai toliau didėja, taigi Lietuvoje darosi dar mažiau patrauklu ir naudinga pradėti dirbti.
Analizėje pateikiamos rekomendacijos, kaip galima būtų mažinti šią problemą, kurį pastaruoju metu išryškėjo. Pagrindinė išvada – formuojant socialinę politiką plačiąja prasme, būtina vertinti jos poveikį darbo rinkai ir ypač žmonių motyvacijai dirbti, investuoti į savo kvalifikaciją bei gebėjimus.
Visą analizę „Nedarbo spąstai Lietuvoje – vieni didžiausių Europoje“ parsisiųsti ir skaityti galite čia.
