Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant daugiau galimybių sukauptus pinigus pasiimti nesulaukus pensinio amžiaus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad turi būti numatytas baigtinis lėšų atsiėmimo pagrindų sąrašas, o sprendimo priėmimo funkcija – deleguota valstybės institucijai.
Konstitucinis Teismas (KT) dar balandį įpareigojo sprendimų priėmėjus įstatymu nustatyti pasitraukimo iš pensijų kaupimo kriterijus. KT teigimu, dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime nutraukimas turi būti pagrįstas tik tuo atveju, jei kaupimas taptų „apsunkintas ar betikslis”.
E. Leontjeva pabrėžia, kad įgyvendinant KT sprendimą, įstatyme svarbu numatyti aiškias ir skaidrias dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo priežastis, užtikrinti jų pagrįstumą ir numatyti baigtinį jų sąrašą. Priešingu atveju, įstatymas nepagrįstai praplės labai konkretų KT sprendimą.
Ji pažymi, kad pensijų kaupimo sistemoje naujai atsirandanti funkcija nagrinėti prašymus dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir priimti dėl to sprendimus, turi būti deleguota valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui arba kitai pasirinktai valstybinei institucijai.
„Tai leis užtikrinti, kad žmonės, kuriems dėl išimtinių gyvenimo aplinkybių kaupti yra netikslinga, galės palikti privatų kaupimą II pensijų pakopoje, tačiau nebus sukelta banga nepagrįstų prašymų ir bergždžios biurokratijos.
Tik taip užtikrinsime, kad gyventojai dalinsis apsirūpinimo senatvėje našta su valstybe ir bus pakankamai motyvuoti kaupti savarankiškai“, – pranešime žiniasklaidai teigia ekonomistė.
LLRI prezidentė taip pat pabrėžia, kad prašymo nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje dėl išimtinių priežasčių nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas reikalauja vieningo vertinimo, pakankamų kompetencijų bei išteklių. Todėl negali būti užkrautas pensijų fondams, kurie licencijuoti visiškai kitai veiklai.
„Tokia atsakomybė jiems kurtų neproporcingą administracinę naštą, neigiamai paveiktų apdraustųjų interesus ir pensijų fondų grąžą, sukurtų žalingą susipriešinimą. Valstybės institucija, savo ruožtu, galėtų objektyviai vertinti atvejų pagrįstumą ir prisiimti su įstatymo vykdymu susijusią teisminio bylinėjimosi riziką“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Bet kokie pensijų sistemos pokyčiai, jos teigimu, privalo ne tik atitikti Konstituciją, bet ir daryti kuo mažesnę žalą sistemos tvarumui ir jau du dešimtmečius puoselėtai piliečių atsakomybei už būsimas pensijas.
„Kaip pažymi ir pats Konstitucinis Teismas, darni pensijų sistemos veikla yra viešasis interesas. O pensijų sistemos tvarumas ilguoju laikotarpiu yra pagrindinė to sąlyga. Tad valstybės vaidmeniui senatvės aprūpinimo klausimu silpnėjant, ilgalaikis tvarumas pensijų sistemoje yra pasiekiamas nuosekliai stiprinant du papildomus – II-ąjį ir III-iąjį pensijų sistemos ramsčius“, – sakė LLRI prezidentė.
Plačiau apie pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektą ir rekomendacijas jo tobulinimui skaitykite šioje nuorodoje.