Tęsdamas darbą pensijų sistemos reformos srityje, Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Pensijų kaupimo įstatymo 4, 6, 7, 8, 14, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2846 (toliau – projektas Nr. XP-2846), Pensijų kaupimo įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr. XP-2845 (toliau – projektas Nr. XP-2845), Pensijų kaupimo įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-2868 (toliau – projektas Nr. XP-2868), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11, 14, 34, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 56, 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-2636 (toliau – projektas Nr. XP-2636) ir teikia savo pastabas.
____________________
1. Dėl projekto Nr. XP-2846 5 str., projekto Nr. XP-2845 1 str. siūlymų sumažinti nustatytų atskaitymų iš konservatyvaus investavimo pensijų fondų turto maksimalius dydžius arba drausti atskaitymus.
Projekto Nr. XP-2846 5 straipsniu siūloma iki 10 kartų sumažinti atskaitymo dydžius pensijų fondų bendrovės naudai konservatyvaus investavimo atveju: vietoje dabar numatytų leidžiamų metinių atskaitymų – ne daugiau kaip 1 proc. nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 proc. dalyvio vardu įmokėtų įmokų – siūloma atitinkamai 0,5 proc. ir 1 proc. Projekto Nr. XP-2845 1 straipsniu siūloma numatyti, kad atskaitymai dėl dalyvavimo konservatyvaus investavimo pensijų fonde pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik pensijų fondui veikiant pelningai, šių atskaitymų per metus suma negali viršyti apskaitos vieneto metinio pelno. Šie siūlymai laikytini momentine reakcija į pavienius pirmųjų pensijų sistemos reformos metų rezultatus, tačiau negali būti vertinami kaip priemonė, užtikrinanti „sėkmingą ir finansiškai stabilų kaupiamosios pensijų sistemos funkcionavimą racionaliai derinant dabartinių ir būsimų pensininkų interesus“ (LR Vyriausybės programos 1.6 nuostata). Šių nuostatų priėmimas nėra tikslingas dėl šių priežasčių:
1.1. Bendrovių tarpusavio konkurencija yra pagrindinis veiksnys, lemiantis pensijų fondų bendrovių taikomus atskaitymų dydžius. Šiuo metu nei viena iš II pakopos pensijų fondus valdančių bendrovių – 8 valdymo įmonių ir 2 gyvybės draudimo įmonių – netaiko maksimalaus įstatymo leidžiamo atskaitymo nuo dalyvio įmokų dydžio. Vidutinis bendrovių taikomas atskaitymo dydis nuo įmokų yra 2,9 proc. (įstatymu leidžiama 10 proc.), vidutinis metinis atskaitymo dydis nuo dalyvio turto yra 0.96 proc.
[1] (įstatymu leidžiama 1 proc.). Konservatyviųjų fondų administravimo mokesčiai atitinka bendrą tendenciją – vidutiniai bendrovių atskaitymai yra 2,4 proc. nuo įmokų ir 0.9 proc. nuo turto. Taigi, įstatymu įtvirtintų maksimalių leidžiamų atskaitymų dydžių koregavimas nėra aktualus, nes ne šie dydžiai lemia taikomus atskaitymus.
1.2. Projekto Nr. XP-2845 aiškinamajame rašte suformuluotas tikslas „apsaugoti asmenų, pasirinkusių pensijų kaupimą konservatyviuose fonduose, turtinius interesus” bei teiginys „pensijų kaupimo bendrovių pasipelnijimas iš žmonių sunkiai uždirbtų pinigų yra neleistinas“ nėra pagrįsti. Pensijų kaupimo bendrovės, pasiremdamos atlikta sąnaudų ir pajamų analize, nurodo, kad II pakopos pensijų kaupimo veikla dar nėra pelninga, taip pat nėra pradėjusios atsipirkti ir į šią veiklos rūšį investuotos pajamos.
1.3. Projekto Nr. XP-2846 aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš uždavinių –
„sumažinti atskaitymus iš pensijų turto pagal pensijų kaupimo sutartį dėl pensijų kaupimo konservatyvaus investavimo pensijų fonde“ nėra ekonomiškai pagrįstas. Lietuvoje pasirinktas ypač nuosaikus pensijų reformos variantas, kuomet į pensijų fondus nukreipiama nedidelė dirbančiųjų socialinio draudimo mokesčio dalis (2004 m. – 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 proc., nuo 2007 m. – 5,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos). 2007 m. gruodžio 31 d. II pakopos pensijų kaupime dalyvavo 880 893 asmenys, bendras II pakopos pensijų fondų turtas buvo 1,69 mlrd. Lt, taigi, vienas pensijų reformos dalyvis vidutiniškai buvo sukaupęs apie 1900 Lt sumą, iš kurios ženkli dalis sukaupta tik 2007 m., kuomet „Sodra“ pradėjo pervesti 5,5 proc. darbo užmokesčio dydžio sumas. Todėl atskaitymai nuo turto (vidutiniškai 0,96 proc. nuo turto vertės) tik 2007 metais asmeniui siekė vidutiniškai 18 Lt per metus
[2], o ankstesniais metais buvo keli litai per metus. Atskaitymas nuo įmokų, pvz., 2005 m. vidutinį to meto atlyginimą (1379 Lt) gaunančiam asmeniui (tais metais pensijų fonde sukaupusiam apie 580 Lt – 3,5 proc. metinių pajamų), buvo vidutiniškai 17 Lt (2,9 proc. įmokų dydžio). Taigi, už kelis ar keliolika litų per metus pensijų fondą administruojančios bendrovės tvarkė dalyvio sąskaitą, vykdė investavimo veiklą, atliko visas kitas įstatymuose numatytas (dalyvio informavimas, ataskaitos priežiūros institucijoms ir kt.) prievoles, išlaikė reikalingos kvalifikacijos personalą. Svarstymas dėl atskaitymų, kurie įstatyme įtvirtinti procentine išraiška, dydžių keitimo būtų pagrįstas tuomet, jei kartu būtų svarstomas dalyvių užmokesčio procentinės dalies, pervedamos į pensijų fondus, padidinimas.
1.4. Siūlymai, kad pensijų kaupimo bendrovės konservatyvaus investavimo fondus tvarkytų už simbolinius administravimo mokesčius (projektas Nr. XP-2846) arba atskirais metais visai nemokamai (projektas Nr. XP-2845) reiškia tai, kad šių fondų administravimo našta būtų perkelta kitiems pensijų kaupime dalyvaujantiems asmenims. Toks reguliavimas, kai išskiriama viena dalyvių grupė ir jai sudaromos išskirtinės sąlygos kitų dalyvių sąskaita, yra ydingas. Taip pat, dabartinėje situacijoje tai nebūtų ir socialiai teisinga, nes pensijų dalyvių draudžiamųjų pajamų statistika rodo, kad konservatyviuosius fondus pasirinkusiųjų draudžiamosios pajamos (vidut. 15 539 Lt per 2006 m.) yra didesnės nei asmenų, pasirinkusių mišrius fondus (14 574 Lt per 2006 m.) bei pasirinkusiųjų akcijų fondus (13 429 Lt per 2006 m.)
[3]. Taigi, mažesnes darbines pajamas gaunantys mišrių fondų ir akcijų fondų dalyviai turėtų dengti didesnes pajamas gaunančių asmenų konservatyviųjų pensijų fondų administravimo kaštus.
1.5. Projektų iniciatorių siekis paremti priešpensinio amžiaus žmones ir jiems suteikti papildomas lengvatas ar tam tikrą finansinę paramą, turėtų būti realizuotas valstybės socialinės politikos priemonėmis, grįstomis visų pirma pajamų ir turto vertinimu. II pakopos pensinis kaupimas yra savanoriškumu ir privačia iniciatyva grįsti santykiai, todėl valstybės vaidmuo šiuose santykiuose turi apsiriboti priežiūros funkcijų vykdymu, o ne imperatyvių administracinių reguliavimų nustatymu. Socialinės paramos priemonių taikymo našta neturi būti perkeliama ant privačių bendrovių pečių. LR Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad „pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga.“
[4] Taip pat pastebėtina, kad išskaidyta socialinės paramos sistema, pasireiškianti įvairių lengvatų taikymu, mažesnių tarifų nustatymu ir pan., yra neefektyvi, nes nepakankamai paremia tuos, kuriems parama reikalinga, tačiau paremia po truputį daug tų asmenų, kuriems paramos nereikia.
1.6. Projekto Nr. XP-2846 aiškinamajame rašte pateiktas argumentas, kad šiuo metu bendrovės turi galimybę mažinti administravimo mokesčius, yra viduje prieštaringas ir niekaip nepagrindžia atskaitymo dydžių mažinimo galimybės. Aiškinamajame rašte teigiama:
„Maksimalių atskaitymo ribų sumažinimas pensijų fondų valdymo įmonių situacijos nepablogins, kadangi Vertybinių popierių komisijos atlikto II pakopos pensijų fondų valdymo sąnaudų tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė šių sąnaudų sudaro komisiniai platintojams už pensijų kaupimo sutarčių platinimą. Minėtųjų sąnaudų sumažinimas leistų kompensuoti dėl maksimalios atskaitymų ribos sumažėjusias pajamas, nepabloginant nei pensijų fondų valdymo, nei informacijos teikimo pensijų kaupimo dalyviams kokybės.“ Nurodymas, kad daugiau kaip pusė pensijų fondų valdymo sąnaudų sudaro komisiniai platintojams reiškia tai, kad pensijų kaupimo bendrovės moka atlygį savo darbuotojams ir šį atlygį įskaičiuoja į minėtas sąnaudas
[5]. Iš tokio mokesčio mažinimo pagrindimo galima numanyti, kad projekto iniciatoriai mano, kad bendrovės samdo per daug darbuotojų arba moka jiems per didelį atlygį, arba mano, kad šių darbuotojų atliekama veikla, susijusi su pensijų kaupimo sutarčių pasirašymu, klientų konsultavimu pensinio kaupimo klausimais, yra netikslinga. Tokia pozicija vertintina ne tik kaip bandymai reguliuoti vidines bendrovių marketingo strategijas ar įtakoti neįtakojamus parametrus (atlyginimo dydį, kurį šiuo atveju apsprendžia rinka), bet ir kaip priemonė lėtinti pensijų reformos tempus, stabdyti pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo procesą. Nurodymas, kad administravimo mokesčiai gali būti mažinami bendrovėms atsisakant pro-aktyvios pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo strategijos, nėra suderinamas su pensijų reformos tikslais. Taip pat nėra teisinga aiškinamajame rašte teigti, kad siūlomas reguliavimas nepakeis verslo sąlygų ir neturės įtakos verslo plėtrai.
1.7. Privačių bendrovių dalyvavimas pensijų reformoje yra stiprioji reformos pusė. 2007 m. balandžio 12 d. Pasaulio banko ataskaitoje
[6], kuria remiasi projekto Nr. XP-2846 rengėjai, pažymima (31 p.), kad vienas iš pensijų sistemos reformos sėkmės veiksnių yra tai, kad kaupiamiesiems pensijų fondams administruoti pasitelktos jau seniau rinkoje veikusios, investicinę ir draudimo veiklą vykdžiusios bendrovės, taip pat jau esamos priežiūros institucijos. Nekuriant naujos infrastruktūros, reforma vykdoma mažesnėmis sąnaudomis. Nuo reformos pradžios iš II pakopos pensijų veiklos pasitraukė kelios bendrovės. Pensijų kaupimo įstatymas nuo priėmimo buvo keistas 5 kartus, kiekvienąkart numatant papildomų pareigų pensijų kaupimo bendrovėms (naujus reikalavimus reklamai, papildomas prievolės dėl tyrimų atlikimo ir skelbimo visuomenei, dėl dalyvių individualaus informavimo ir kt.). Tolimesnis veiklos sąlygų sunkinimas sąlygotų bendrovių suinteresuotumo vykdyti pensijų kaupimo veiklą mažėjimą, tuo pačiu ir bendrovių skaičiaus mažėjimą. Rinkoje likus kelioms pensijų fondus administruojančioms bendrovėms, mažėtų konkurencija dėl esamų ir naujų dalyvių, mažėtų bendrovių lankstumas. Tokia situacija nebūtų palanki pensijų kaupimo sistemos dalyviams.
1.8. Finansų ekspertų teigimu, pensijų fondų grąžai didesnę įtaką nei atskaitymai daro palūkanų normų pasikeitimas. Palūkanų normų augimo ciklui baigiantis, konservatyvūs fondai nuo 2007 metų antros pusės demonstruoja aukštesnę grąžą
[7], tuo tarpu pirmieji reformos metai sutapo su didesnės grąžos generavimu akcijų fonduose. Todėl nėra teisinga sieti konservatyviųjų pensijų fondų rezultatus tik su atskaitymais, nevertinant finansų rinkų tendencijų. Pensinis kaupimas yra ilgalaikė priemonė, reforma yra orientuota į ilgalaikius tikslus ir ilgalaikį stabilumą, todėl reagavimas į momentinę situaciją finansų rinkose nėra tinkama reformos tobulinimo priemonė. Fondų valdytojai nurodo, kad konservatyviųjų fondų grąža gali būti padidinta kitomis priemonėmis, t.y. leidžiant bendrovėms efektyviau valdyti konservatyvius fondus, praplečiant konservatyvių fondų investavimui leidžiamą paletę (pvz., numatant 10 proc. galimą investavimą į akcijas ir pan.). Minėtoje Pasaulio panko ataskaitoje taip pat pastebima (§ 68), kad konservatyvaus investavimo variantui turi būti numatyta labiau specifiškų galimybių, kurios leistų šiems fondams būti pelningiems.
1.9. Atkreiptinas dėmesys, kad pensijų fonduose sukaupiamų sumų mažumas taip pat yra viena iš priežasčių, trukdančių generuoti didesnius vertės prieaugius nei administravimo išlaidos. Lietuvos laisvosios rinkos institutas ne kartą yra atkreipęs dėmesį, kad reikia nuosekliai didinti į II pakopos pensijų kaupimo fondus pervedamą socialinio draudimo mokesčio dalį (iki 10 proc., vietoje dabar taikomų 5,5 proc.). Tik tokiu atveju būtų korektiška Lietuvos situaciją lyginti su kitomis valstybėmis, kurios pensijų kaupimu paremtą reformą yra pradėjusios anksčiau ir/ar ją vykdo didesne apimtimi.
Siūlome nekeisti šiuo metu galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnio „Atskaitymai iš pensijų turto“ nuostatų.
2. Dėl projekto Nr. XP-2846 4 str. 2 dalies siūlymo neatlygintinai vieną kartą per metus pakeisti pensijų kaupimo bendrovę.
Galima pritarti projekto rengėjų teiginiui, kad konkurencija tarp pensijų kaupimo bendrovių yra skatintina, taip pat tam, kad pensijų bendrovės keitimas neturi būti dirbtinai apsunkintas. Tačiau nemanytina, kad turėtų būti nustatomas toks reguliavimas, kuriuo būtų plečiamas ratas veiksmų, kuriuos pensijų kaupimo bendrovės turi atlikti nemokamai. Nuostata, kad šiuo metu bendrovės keitimas vieną kartą per metus yra apsunkintas yra diskutuotina dėl šių priežasčių:
2.1. Dalyvių, keičiančiųjų pensijų fondus bendrovių viduje ir keičiančiųjų bendroves dalyvių aktyvumas yra panašaus lygio. Per 2007 metus, kai galimybę keisti pensijų kaupimo bendrovę įgijo pirmieji 443 tūkst. pensijų kaupimo sistemos dalyvių, bendrovę pakeitė 5,9 tūkst. dalyvių (1,3 proc. turinčiųjų tokią teisę). Tuo tarpu pensijų fondus, kurių keitimas neribotas nuo pat reformos pradžios, per ketverius reformos metus pakeitė 41,1 tūkst. dalyvių (4,7 proc. visų dalyvių – per ketverius metus)
[8]. Fondo keitimas ne mažiau kaip vieną kartą per metus yra nemokamas, tuo tarpu keičiant bendrovę gali būti atskaitomos išlaidos, susijusios su pensijų sąskaitos uždarymu bei lėšų pervedimu, kurios negali viršyti 0,2 pervedamų lėšų. Šiuo metu įstatymo numatytas apmokestinimas reiškia, kad 2007 metų pabaigoje, vidutinei pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptai sumai esant 1900 Lt, keitimo mokestis būtų 4 Lt. Atsižvelgiant į panašų pensijų fondų ir pensijų bendrovių aktyvumo lygį, nėra akivaizdaus pagrindo teigti, kad bendrovės keitimas yra apsunkintas.
2.2. Pasaulio banko ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Pensijų kaupimo įstatymo 14 str. 5 d. numatytą 4 proc. maksimalų leidžiamą atskaitymą, taip pat į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 33 str. 2 d. numatytą 10 proc. maksimalų leidžiamą atskaitymą, kurį bendrovės gali taikyti, jei dalyvis keičia bendrovę daugiau kaip vieną kartą per metus. Pastebima, kad šie dydžiai palaipsniui galėtų būti mažinami. Tačiau ataskaitoje nėra kalbama apie nemokamo perėjimo galimybę, priešingai – nurodoma, kad faktinės fondo keitimo sąnaudos gali/turi būti atskaičiuojamos: „
šios ribos turėtų būti pradėtos mažinti, kuomet sistema jau bus veikianti apie penkerius metus ir pakeistos tokiu apmokestinimu, kuris atitinka vidutines faktines kaupimo sąskaitos pakeitimo sąnaudas“ (§ 49). Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 d. numatyta dalyvio teisė bent kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą padengiant tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (t.y. ne didesnes kaip 0,2 proc. pervedamų lėšų)
[9] ir yra Pasaulio banko ekspertų nurodyta siekiama situacija. Todėl laikytina, kad projekto iniciatorių siūlymas dėl nemokamo bendrovės keitimo yra radikalesnis nei Pasaulio banko ekspertų rekomendacijos.
Siūlome nekeisti šiuo metu galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatų.
3. Dėl projektų Nr. XP-2846, Nr. XP-2845, atitikimo Pasaulio banko ekspertų išvadoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai
Projekto Nr. XP-2846 aiškinamajame rašte
[10] nurodomas įstatymo projekto atitikimas Pasaulio banko ekspertų išvadoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai yra kvestionuotinas, taip pat kvestionuotinas yra ir projekto Nr. XP-2845 atitikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai, nes:
3.1. Projekto Nr. XP-2846 siūlymai dėl papildomų informavimo prievolių nustatymo pensijų fondams (projekto 7 str.) bei administravimo mokesčių maksimalių dydžių mažinimo (projekto 5 str.) yra reakcija tik į nedidelę dalį Pasaulio banko ekspertų rekomendacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2007 m. balandžio 12 d. Pasaulio banko ataskaitoje analizuojama ne tik pensijų fondų veikla, tačiau ir visa Lietuvos pensinio aprūpinimo sistema, pateikiamos ateities įžvalgos. Ataskaitoje išreiškiamas nuogąstavimas, kad esant dabartinėms reformos apimtims, taip pat daliai žmonių nedalyvaujant ar ribotai dalyvaujant privalomojo socialinio draudimo sistemoje, esant tendencijai didėti neįgalių žmonių, gaunančių atitinkamą paramą, daliai visuomenėje (kuri Lietuvoje daugiau nei 1,5 karto viršija OECD šalių vidurkį), atsižvelgiant į prognozuojamus demografinius pokyčius, įtampa tarp dirbančiųjų ir išlaikomųjų didės, ir valstybei, siekiančiai užtikrinti pakankamą pensinį aprūpinimą, teks „sunkus politinis pasirinkimas tarp didesnių socialinio draudimo įmokų tarifų, pensinio amžiaus didinimo ar mažesnes socialines išmokas numatančių schemų“ (§ 3). Taigi, atsižvelgimas į Pasaulio banko ataskaitą reiškia platesnį požiūrį į pensijų sistemos reformą, nei demonstruojama projektu Nr. XP-2846.
3.2. Kaip nurodyta 2.2 šios ekspertizės dalyje, projekto Nr. XP-2846 4 str. siūlymas dėl nemokamo pensijų kaupimo bendrovės keitimo yra radikalesnis nei Pasaulio banko ekspertų siūlymai.
3.3. Pasaulio banko ataskaitoje pažymima, kad „Lietuvos pensijų sistema taip pat patiria nuostolių dėl didelio nepastovumo. Sprendimai / … / daromi ad hoc pagrindu“ (§ 26). Projektas Nr. XP-2846, o taip pat ir projektas Nr. XP-2845 bei iš dalies projektas Nr. XP-2868 laikytini būtent tokiais ad hoc pobūdžio siūlymais.
3.4. Atsižvelgiant į 3.1-3.3 pastraipose paminėtas aplinkybes, laikytina, kad projektai Nr. XP-2846 ir Nr. XP-2845 tik formaliai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-17 nutarimu Nr.1020 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ patvirtintą priemonę „Vykdyti pensijų kaupimo sistemos monitoringą ir, atsižvelgiant į jo rezultatus, prireikus parengti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo dėl pensijų kaupimo sistemos tobulinimo projektą“, tačiau neatitinka Vyriausybės programos krypties – „Užtikrinti sėkmingą ir finansiškai stabilų kaupiamosios pensijų sistemos funkcionavimą racionaliai derinant dabartinių ir būsimų pensininkų interesus“ (LR Vyriausybės programos 1.6 nuostata). Atskirų, nepakankamai pagrįstų arba netikslingų įstatymo pataisų priėmimas tik dar kartą pakeistų pensijų kaupimo bendrovių veiklos sąlygas ir tuo neprisidėtų prie sistemos funkcionavimo stabilumo, todėl LR Vyriausybės programa nebūtų tinkamai įgyvendinta.
Siūlome iki įstatymų projektų Nr. XP-2846, Nr. XP-2845, Nr. XP-2868 Lietuvos Respublikos Seime pirminio pateikimo, arba bent iki jų svarstymo Seimo komitetuose, užtikrinti Pasaulio Banko ataskaitos (paskelbtos 2007-04-12)[11] vertimą į lietuvių kalbą. Ataskaitos užsakovas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – yra paskelbusi lakonišką pranešimą spaudai dėl ataskaitos nuostatų. Tik tinkama susipažinimo su ataskaita galimybė įgalins Seimo narius kompleksiškai pažvelgti į pensijų sistemos reformos tobulinimą. Darbo grupės pensijų sistemai tobulinti sudarymas ir sisteminis požiūris į II pakopos pensijų kaupimą reglamentuojančius teisės aktus būtų tinkamesnė alternatyva dabartinių atskirų pataisų Pensijų kaupimo įstatymo svarstymui.
4. Dėl projekto Nr. XP-2868 1 str. siūlymo numatyti privalomą dalies gyventojų dalyvavimą pensiniame kaupime bei 2 str. siūlymo keisti atskaitymų dydžius.
4.1. Projekto Nr. XP-2868 1 str. siūlymas įtvirtinti į darbo rinką ateinantiems asmenims iki 25 metų privalomą tapimą pensijų kaupimo dalyviais turėtų būti nagrinėjamas platesniame reformos kontekste. Privalomas atskirų grupių dalyvavimas yra iš esmės keičiantis savanoriškumo principu grįstą dabartinę pensinio kaupimo sistemą. Pažymėtina, kad šiuo metu 25-30 metų amžiaus asmenys, net ir nesant privalomo įpareigojimo, yra aktyviausi pensijų kaupimo sistemos dalyviai.
[12]4.2. Ne mažiau esminis yra ir šio projekto 2 str. siūlymas keisti atskaitymų maksimalius dydžius
visų fondų[13] dalyviams
(„atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,5 procento nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 4 procentus dalyvio pensijų sąskaitoje esančių lėšų metinio prieaugio bei ne daugiau kaip 6 procentus dalyvio vardu įmokėtų įmokų“).
Manytina, kad tikslingiau yra svarstyti į II pakopos pensijų fondus nukreipiamų draudžiamųjų dalyvių pajamų dalies padidinimo (iki 10 proc.) klausimą. Didesnių lėšų akumuliavimas pensijų fonduose užtikrins spartesnę reformos eigą. Tuo tarpu projekto Nr. XP-2868 siūlymai, nors ir apimantys prielaidas pensijų kaupimo spartėjimui, tuo pačiu yra kontraversiški, nes riboja asmenų laisvo pasirinkimo galimybę bei keičia (sunkina) bendrovių veiklos sąlygas.
5. Dėl Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11, 14, 34, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 56, 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2636 (projekto Nr. XP-2636) 18 str. siūlymo keisti piniginių baudų, numatytų už įstatymo pažeidimus, reglamentavimą.
Projekto Nr. XP-2636 18 str. siūloma pakeisti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 59 straipsnį „Piniginės baudos už įstatymo pažeidimą“ išbraukiant iš jo nuostatą „4) juridiniams asmenims, pažeidusiems šiame Įstatyme nustatytą paslaugų siūlymo ar reklamos tvarką – iki 100 tūkstančių litų“ ir įrašant nuostatą „5) juridiniams asmenims, pažeidusiems kitus šio Įstatymo reikalavimus – iki 100 tūkstančių litų“. Toks pakeitimas nėra pakankamai pagrįstas, taip pat sąlygojantis teisinį neapibrėžtumą:
5.1. Siūlomas formuluotės „5) juridiniams asmenims, pažeidusiems kitus šio Įstatymo reikalavimus – iki 100 tūkstančių litų“ įtvirtinimas sąlygotų teisinį neapibrėžtumą, potencialius ginčus tarp priežiūros institucijos ir kontroliuojamų subjektų. Įstatymo 59 straipsnyje numatyti baudų dydžiai (iki 100 – 300 tūkst. Lt) prilygsta baudžiamajame įstatyme numatytiems baudų, taikomų už nusikaltimus, dydžiams. Baudžiamojoje (taip pat ir administracinėje) teisėje laikomasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto principo
nulla poena sine leges (nėra bausmės be įstatymo), reiškiančio, kad niekas negali būti baudžiamas, jei to aiškiai nenumato įstatymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamame Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nėra numatyta sprendimų dėl paskirtų sankcijų (baudų) apskundimo tvarka. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad „jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (administracinei, drausminei ar kitai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip įstatymuose jos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos,
inter alia iš jos 31 straipsnio, kurio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn.
[14] Manytina, kad formuluotė „
pažeidusiems kitus šio Įstatymo reikalavimus“ yra pernelyg plati ir neleistinai neapibrėžta, ypač atsižvelgiant į baudos dydį. Svarstytina, ar tokia plati formuluotė neprieštarauja konstituciniam
nulla poena sine leges principui.
5.2. Projekto Nr. XP-2636 aiškinamajame rašte
[15] pateiktas pagrindimas dėl dabar esamos 59 str. 4 p. formuluotės „4) juridiniams asmenims, pažeidusiems šiame Įstatyme nustatytą paslaugų siūlymo ar reklamos tvarką – iki 100 tūkstančių litų“ pakeitimo bendresnio pobūdžio formuluote „5) juridiniams asmenims, pažeidusiems kitus šio Įstatymo reikalavimus – iki 100 tūkstančių litų“ yra nenuoseklus ir nepagrindžiantis keitimo reikalingumo. Aiškinamajame rašte nurodoma: „Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti nuostatą dėl Vertybinių popierių komisijos teisės skirti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytas baudas juridiniams asmenims. Šiuo metu galiojančioje Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo redakcijoje nustatyta, kad Vertybinių popierių komisija gali skirti įstatymo nustatytas baudas fiziniams asmenims, pažeidusiems šio įstatymo nustatytą
paslaugų siūlymo ar reklamos tvarką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymas taikomas ne tik valdymo įmonėms, bet ir kitiems juridiniams asmenims – depozitoriumams, investicinių vienetų platintojams, kurie turi pareigų, nustatytų šiame įstatyme. Todėl ir šiems juridiniams asmenims, pažeidusiems kitus įstatymo reikalavimus (neapsiribojant tik paslaugų siūlymo ir reklamos tvarkos pažeidimais) turi būti numatyta galimybė taikyti poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Vertybinių popierių komisija turėtų teisę skirti baudas juridiniams asmenims, pažeidusiems „
ir kitus šio įstatymo reikalavimus.“ Toks aiškinimas neatitinka faktinės padėties.
Siūlome projekto Nr. XP-2636 18 straipsnyje neišbraukti nuostatos „4) juridiniams asmenims, pažeidusiems šiame Įstatyme nustatytą paslaugų siūlymo ar reklamos tvarką – iki 100 tūkstančių litų“ ir neįrašyti nuostatos „5) juridiniams asmenims, pažeidusiems kitus šio Įstatymo reikalavimus – iki 100 tūkstančių litų“. Arba siūlome naują 5 punktą maksimaliai sukonkretinti.
[2] Turto valdymo mokestis išskaičiuojamas kiekvieną dieną iš tos dienos pensijų fondo vertės, t.y. jis vidutiniškai lygus atskaitymui nuo metų pradžioje turėtos sumos ir metų pabaigoje turėtos sumos vidurkio.
[5] Galima pastebėti, kad aiškinamajame rašte minima Vertybinių popierių komisijos medžiaga dėl administravimo kaštų nėra viešai paskelbta. Laisvosios rinkos institutui pasiteiravus, jos nepateikė nei projekto rengėjai Socialinės pasaugos i darbo ministerijoje, nei Vertybinių popierių komisija, nors pripažino, kad tokia medžiaga yra.
[7] II pakopos pensijų fondų 2007 metų investicinių rezultatų apžvalga // Finansų analitikų asociacija,
www.finansai.lt; 2007 m. Vertybinių popierių komisijos veiklos ataskaita ir finansinių priemonių rinkos plėtros tendencijos // Vertybinių popierių komisija,
http://www3.lrs.lt/docs2/GDRVIUID.DOC.
[8] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, http://www.pensijusistema.lt/index.php?-1225997409 , 2008-03-15.
[9] Analogiška teisė vieną kartą per metus keisti bendrovę numatyta ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 33 str. 2 d.
[13] Tuo šis siūlymas iš esmės skiriasi nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto projekto Nr. XP-2846, kuriame siūloma keisti tik konservatyviųjų fondų dalyvių atžvilgiu taikomus atskaitymus.
