Kai, būdamas jaunas, pradedi galvoti apie senatvę, nuotaika iš karto subjursta. Paaiškėja, kad, esant valstybinei pensijų sistemai, sulaukus pensinio amžiaus reikės dirbti, nes kitaip apie dabartinį gyvenimo lygį net nesvajok. O labiausiai piktina, kad kaltas esi ne tu pats, o sistema. Iš tavęs paima daug, o atiduos – tik grašius.
Netikite? Paskaičiuokime. Tarkime, jums 30 metų ir per mėnesį uždirbate 870 eurų (3000 litų) „į rankas”. Per vieną mėnesį jūs sumokate apie 350 eurų (1207 Lt) vien „Sodrai” (galite pasitikrinti www.mokumokescius.lt). Iš šios sumos „Sodros” senatvės pensijai bus skirta apie 200 eurų kiekvieną mėnesį.
Paskaičiuokime į ateitį. Paprastumo dėlei sakykime, kad jūsų atlyginimas niekada nedidės ir visada liks 870 eurų. Jei dirbsite iki 65 metų, tai per 35 metus ,,Sodrai’’ sumokėsite 84.000 eurų (200 X 12 mėn. X 35 metai).
Jei tie pinigai būtų kaupiami stalčiuje, tai, išėjus į pensiją, susidarytų 84.000 eurų. Jei po 65 metų gyventumėte dar 10 metų, tai kiekvieną mėnesį iš stalčiaus galėtumėte pasiimti po 700 eurų (84.000 ÷ 10 metų ÷ 12 mėn), arba 80 proc. dabartinio atlyginimo. Užtektų ir gyvenimo būdui palaikyti, ir vaistams- nieko iš nieko nereikalaujate, niekam nesate našta.
O kaip infliacija ir pinigų nuvertėjimas? Priminsiu, kad realybėje pinigai laikomi ne stalčiuje, o investuojami. Surasti ilgalaikę investiciją, kuri uždirbs bent tiek pat, kiek infliacija, nėra sunku. Galiausiai nepamirškime superpesimistinės prielaidos, kad 35 metus neauga atlyginimas. O atlyginimas, net ir dirbant patį nekvalifikuočiausią darbą, vidutiniškai auga bent tiek, kiek ir infliacija. Taigi tie 84.000 eurų stalčiuje nuo infliacijos pagal šiuos skaičiavimus šiuose skaičiavimuose yra apsaugoti du kartus.
Taip skaičiuoti savanaudiška? Rūpinuosi tik savimi, pamiršdamas kitus? Priminsiu, kad per tuos pačius 35 metus dar kitų mokesčių (GPM, sveikatos ir t.t.) būsite sumokėjęs apie 180.000 eurų (620.000 Lt) arba 5100 eurų (17.700 Lt) per metus. O kur dar po 100 eurų per mėnesį arba 42.000 eurų per 35 metus draudimui dėl netekto darbingumo. Per 35 metus sumokėti 300.000 eurų ir norėti savo senatvei atsidėti tik mažiau nei trečdalį (t.y.84.000 Eur) yra netgi labai nesavanaudiška. Jei visi mokesčių sumokėtų bent tiek pat, Lietuvoje problemų nebūtų.
O kaip dėl tėvų, kuriems irgi reikės mokėti pensiją? Priminsiu, kad tėvai 25 metus taip pat moka į ,,Sodros” biudžetą. Jei jų pinigai taip pat būtų laikyti stalčiuje, būtų sukaupta nemaža suma, iš kurios jie galėtų gyventi senatvėje. Tai, kad pinigai pastaruosius 25 metus (ar bent 20 metų, t.y. nuo lito įvedimo ir valiutos stabilizavimosi) buvo ne kaupiami, o išleidžiami, yra iliustracija, kas negerai su dabartine sistema.
O kas bus, jei sulaukęs pensinio amžiaus gyvensiu ilgiau nei 10 metų ir tuomet nebeišeis po 700 eurų per mėnesį? Yra trys variantai . Pirmas – džiaugsiuosi ilgesniu gyvenimu???. Antras – o jei gyvensiu trumpiau? Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė nesiekia 70 metų. Trečias ir rimčiausias – realybėje niekas nelaikytų 84.000 eurų stalčiuje, išdalinęs į 10 krūvelių kiekvieniems metams, kuriuos tikisi nugyventi. Tam yra investicijos, anuitetai ir pan. Apskritai, jei kada nors pagrindinė problema būtų, ką daryti, kai išėję s į pensiją esi susikaupęs 84.000 eurų, tai galėtume drąsiai sakyti, kad daug pasiekėme.
Pirmajai nepriklausomybės pensininkų kartai dar buvo galima paaiškinti, kodėl jie visą gyvenimą dirbo, o dabar gauna ne per daugiausiai: subyrėjo apskritai ydinga ekonomikos sistema, griuvo Sovietų sąjunga, išnyko rublis ir t.t. Tačiau dabartiniai 40-mečiai ir 30-mečiai visą gyvenimą ,,Sodros” įmokas mokėjo jau mūsų Lietuvai. Jie tikrai paklaus:,,Kur dingo mūsų pinigai?” Ir tas klausimas nebus tuščia retorika. Po 30 metų išeinantiems į pensiją paaiškinimai, kad kažkada egzistavo kita valstybė, bus pagrįstai neįdomūs.
Išeitys dvi. Pirma – tikėtis. Bet netikiu dabartinių politikų pažadais, kad „viskas bus gerai”. Kai man reikės pensijos, dabartinių politikų jau seniai bus nebelikę. Taip pat nemanau, kad dabartiniai trisdešimtmečiai turėtų tikėti ateities politikų būsimais pažadais; ateities politikai šiandien dar tik lanko darželius. Ir apskritai, kam tuščiai kliautis kitais, kai savimi gali pasirūpinti pats?
Geresnė išeitis – keisti sistemą. Žmonėms reikia leisti senatvei sukaupti daugiau pinigų kitur: privačiuose fonduose, asmeninėse investicijose, o ne nieko nekaupiančioje ,,Sodroje”. Mokesčių sistema neturi bausti žmonių, kurie nori taupyti ir ateityje nebūti našta kitiems. Priešingu atveju mes, ateities pensininkai ,gyvensime dar prasčiau nei dabartiniai pensininkai – būtent tai ir rodo prognozės. Tik būsime dar piktesni, nes tiksliai žinosime, kad dėl prasto gyvenimo kalta valstybinė pensijų sistema.
