Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi socialinio draudimo sistemos pertvarkos. Deja, pažadai ir realybė išsiskyrė. Planuose buvo „Sodros“ viršutinė riba daugiau uždirbantiems ir mažesnės „Sodros“ įmokos už minimalią mėnesio algą (MMA) dirbantiems asmenims. Tačiau iš tiesų mokesčių našta didės apie 130 tūkst. šalies darbuotojų.
Liūdniausia, kad valdžia paskutiniame reformos etape išbraukia pasiūlymus, kurie bent kiek sumažintų mokesčių naštą. Dar kartą į šiukšliadėžę metamas „Sodros“ „lubų“ (sumos, nuo kurios daugiau uždirbantiems asmenims nebūtų skaičiuojamos „Sodros“ įmokos) pasiūlymas. Žadėtos „lubos“, nors ir remiančios dangų, būtų bent šioks toks žingsnis į priekį. Planuota, kad jomis galėtų pasinaudoti tik uždirbantieji daugiau kaip 10 vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį – arba daugiau kaip 6300 eurų į rankas. 0,1 proc. šalies darbuotojų būtų galėję pasidžiaugti nors ir nedaug, bet visgi teisingesne mokesčių sistema. Pavyzdžiui, dabar 1 600 eurų popieriuje uždirbantis žmogus sumoka keturis kartus didesnes pensijų draudimo įmokas, tačiau gali tikėtis vos dvigubai didesnės pensijos už tą, kuris popieriuje uždirba 400 eurų. Jei būtų pritaikytos „Sodros“ „lubos“, jos šią proporciją daugiau uždirbantiems asmenims būtų šiek tiek sumažinusios. Deja, paaiškėjo, kad pažadai tebuvo eilinis blefas.
Reikia tikėtis, jog nebus panaikintas pasiūlymas mažinti mokesčius savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims. Tai būtų puikus dalykas, išskyrus nebent tą aspektą, kad jiems pirmaisiais veiklos metais „Sodros“ įmokas nuo MMA siūloma kompensuoti iš valstybės biudžeto. Ši subsidija būtų teikiama iš kitų mokesčių mokėtojų sumokėtų įmokų. Paprasčiau ir teisingiau būtų leisti savarankiškai dirbantiems žmonėms pirmus metus nedalyvauti socialinio draudimo sistemoje, taip atsisakant įmokų kompensavimo iš valstybės biudžeto.
Nebeplanuojama mažinti mokesčių ir už MMA dirbantiems asmenims. Jiems siūlyta neskaičiuoti vadinamųjų darbuotojo „Sodros“ įmokų, sudarančių 3 proc. atlyginimo popieriuje, taip maždaug 11 eurų padidėtų jų į rankas gaunamas atlyginimas. Galima sutikti, kad siūlymas įskaityti draudžiamąsias pajamas neatsižvelgiant į nemokėtas socialinio draudimo įmokas būtų išplėtęs būrį asmenų, kurie socialinio draudimo sistemą finansuotų labai mažomis įmokomis, bet įvykus draudžiamajam įvykiui galėtų tikėtis išmokų. Visgi labiausiai liūdina tai, kad net nebandoma ieškoti alternatyvų ir atsisakoma mokesčių mažinimo ne tik daugiau uždirbantiems, bet ir mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms – o juk būtent tai ne kartą žadėjo Vyriausybė.
Tiesa, siūlymų didinti mokesčių naštą valdžia nesirengia išbraukti. Mokesčiai didės ne visu etatu už MMA dirbantiems asmenims. Rugpjūčio mėnesio „Sodros“ duomenimis, žmonių, uždirbusių mažiau nei MMA, buvo beveik 180 tūkstančių. Daliai jų „Sodros“ pensijų draudimo įmokos bus skaičiuojamos nuo MMA, nevertinant pagal proporcingai dirbtą laiką. Tai reiškia, kad mokesčius teks mokėti ir nuo negautų pajamų. Tad bendra „Sodros“ mokesčių našta asmenims, dirbantiems, pavyzdžiui, puse etato, padidės 42 eurais – nuo 76 iki 119 eurų. Tikėtina, kad dėl padidėjusios darbo vietos kainos ne visu etatu dirbantys žmonės taps mažiau patrauklūs darbo rinkoje. Išimtys bus daromos tik pensinio amžiaus žmonėms, dirbantiems keliose darbovietėse, senatvės ar invalidumo pensijų gavėjams bei jaunesniems nei 24 metų asmenims – jiems mokesčiai bus skaičiuojami nuo faktiškai uždirbto atlyginimo, net jei jis bus mažesnis nei MMA.
Toks sprendimas apsunkins galimybes įsidarbinti studijuojantiems ar tik baigusiems studijas jaunuoliams. Jei jie bus vyresni nei 24 metų ir neturės darbo patirties, dėl didelės mokesčių naštos darbdaviai gali nenorėti jų darbinti visu etatu ar mokėti daugiau nei MMA. Sudėtinga bus ir tėvams, norintiems darbą ne visu etatu derinti su šeiminiais įsipareigojimais. Tokio pasiūlymo įgyvendinimas neabejotinai neigiamai atsilieps regionams, kuriuose, kaip tapo įprasta, gyventojai ir taip uždirba mažiau nei miestuose, o vidutinis darbo užmokestis artimas MMA.
Užuot paprasčiausiai sumažinusi „Sodros“ įmokų tarifą, kaip buvo žadėjusi, valdžia toliau eksperimentuoja darydama pakeitimus, neįvertindama jų poveikio valstybės biudžetui, šalies ekonomikai ar verslui. Jei pasiūlymai būtų priimti kartu su valstybės biudžetu, šie pakeitimai įsigaliotų jau nuo 2018 metų pradžios ir naujų metų proga galėtų tapti nemalonia staigmena didelei daliai šalies darbuotojų ir mokesčių mokėtojų.
Senėjant visuomenei ir mažėjant dirbančių žmonių, kuriems ir toliau tenka mokėti drakoniško dydžio įmokas, „Sodros“ reforma tampa neišvengiama. Užuot kasmet atlikusi kosmetinius pataisymus, valdžia turėtų pagaliau susikaupti ir pertvarkyti sistemą į tokią, kuri neatgrasytų gyventojų nuo noro dirbti legaliai, suteiktų daugiau pasirinkimo variantų pasiruošti artėjančiai senatvei, kaupti motinystei, apsidrausti nuo ligos ar nedarbo.
Deja, tokių planų nėra. Tad gal bent būtų įmanoma įgyvendinti pačių viešai skelbtus pažadus?
