LLRI išanalizavo Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo pataisų projektą (IXP-597A) ir pateikė savo pastabas bei pasiūlymus Seimo komitetams. Institutas sveikina projekto rengėjų iniciatyvą siaurinti asmenų sąrašą, kuriems vaistai kompensuojami 100 proc., ir siūlo siaurinti asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, sąrašą, taip pat atsisakyti nuostatos, leidžiančios Seimui iš valstybės biudžeto skirti lėšų visoms ūkininkų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms padengti, bei savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos draudimo įmokų dydį sieti su jų gaunamomis pajamomis. LLRI taip pat siūlo griežtinti finansinę ligonių kasų atskaitomybę, detalizuoti priemones, kurias ligonių kasos gali įgyvendinti papildomoms pajamoms gauti, nustatyti konkrečiai, kada ir kaip jos gali kontroliuoti medicininių paslaugų kokybę ir kt. Instituto nuomone, šių pasiūlymų įgyvendinimas prisidėtų prie sveikatos sistemos draudimo tobulinimo.
Toliau pateikiami LLRI pasiūlymai ir argumentai.
Susipažinę su Sveikatos draudimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), pateikiame Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje pateikiamas asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, sąrašas. Į sąrašą patenka gana daug asmenų grupių. Sąrašą siūlome trumpinti:
a) atsisakant toliau išvardintų asmenų grupių:
1) darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti (6str. 4d. 2p.);
2) vienišos motinos (arba vieniši tėvai), auginančios vaiką iki 8 metų, taip pat vienišos motinos (arba vienišas tėvas), auginančios du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės (6str. 4d. 5p.);
3) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą (6str. 2d. 10p.);
4) buvusieji geto ir mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai (6str. 4d. 12 p.).
b) siaurinant toliau išvardintas asmenų grupes:
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos bet kurios rūšies pensiją (6str. 4d. 1p.).
Siūlome Projekto 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą suformuluoti taip: asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą bet kokios rūšies pensiją, išskyrus valstybinę;
2) asmenys, pripažinti invalidais teisės aktų nustatyta tvarka (6str. 4d. 9p). Siūlome grįžti prie šiuo metu galiojančios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos ir 6 straipsnio 4 dalies 9 punktą suformuluoti taip: I ir II grupės invalidai bei nedirbantys III grupės invalidai.
3) valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolių noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai (6str. 4d. 13p.).
Siūlome Projekto 6 straipsnio 4 dalies 13 punktą suformuluoti taip: dvasininkų rengimo mokyklų studentai.
2. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį, asmenims išduodamas bendras socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimas, kuris draudžiamajam suteikia teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Atkreipiame dėmesį, kad ne pažymėjimas (kaip numatyta projekto 7 straipsnio 2 dalyje), bet mokamos draudimo įmokos suteikia teisę asmeniui gydytis pasirinktoje gydymo įstaigoje. Todėl kyla abejonių dėl pažymėjimo tikrosios paskirties. Pažymėjimas išduodamas, remiantis duomenimis, kad asmuo mokėjo įmokas, todėl jis nėra savarankiškas įrodymas, patvirtinantis draudimo įmokų mokėjimą.
Siūlome draudžiamojo teisę gydytis sieti ne su pažymėjimu, bet su įmokų mokėjimu.
3. Sveikiname dokumento rengėjų iniciatyvą, Projekto 10 straipsnyje siaurinti asmenų sąrašą, kuriems kompensuojama 100 procentų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos visais atvejais. Kita vertus, kai kuriais atvejais šis sąrašas yra išplečiamas. Būtų tikslinga palikti galioti šiuo metu galiojančioje Sveikatos draudimo įstatymo redakcijoje numatytą vaikų iki 3 metų amžiaus ribą, o ne iki 7 metų, kaip numatyta Projekte.
Siūlome pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir numatyti, kad 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama vaikams iki 3 metų.
4. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai apdraustasis pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones negu Lietuvos Respublikoje taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas, jis privalo sveikatos priežiūros įstaigai sumokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Reikia pabrėžti, kad Projekte gydymo metodikos nėra apibrėžtos, neaiški jų vieta sveikatos paslaugų teikimo bei apmokėjimo sistemoje. Tai sudaro sąlygas skirtingai interpretuoti bendras įstatymo nuostatas.
Siūlome konkretizuoti Projekto 10 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad skirtingose gydymo įstaigose gali būti taikomos skirtingos gydymo metodikos bei gydymo įstaigų pareigą su jomis supažindinti kiekvieną pacientą.
5. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visa bazinė medicininės reabilitacijos kaina kompensuojama asmenims iki 18 metų, taip pat I grupės invalidams, apdraustiesiems asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kuri įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. Asmenų, kuriems kompensuojama medicininės reabilitacijos kaina, išskyrimas pagal socialines kategorijas yra netinkamas. Medicininė reabilitacija turėtų būti kompensuojama remiantis medicininiu, o ne socialiniu kriterijumi.
Siūlome koreguoti Sveikatos draudimo įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad medicininės reabilitacijos kaina kompensuojama apdraustiems asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos.
6. Sveikatos draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 90 proc. bazinės sanatorinio gydymo kainos kompensuojama vaikams iki 7 metų ir invalidams iki 18 metų.
Siūlome mažinti vaikų, kuriems kompensuojamas sanatorinis gydymas, amžiaus ribą iki 3 metų, atitinkamai koreguojant Projekto 11 straipsnio 2 dalį.
7. Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Seimas gali skirti valstybės biudžeto lėšų visoms ūkininkų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms ar jų daliai sumokėti. Šia nuostata sudaromos išskirtinės sąlygos tam tikrai gyventojų kategorijai – ūkininkams – lyginant su kitais asmenimis.
Siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad Seimas gali skirti valstybės biudžeto lėšų visoms ūkininkų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms ar jų daliai sumokėti.
8. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį. Pervedamos įmokos vienam apdraustajam dydžio apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Toks reglamentavimas sudaro sąlygas nustatyti nepagrįstai mažą įmokos už asmenį, draudžiamą valstybės lėšomis, įmokos dydį, o tai žlugdo sveikatos sektorių ir diskredituoja kitus įmokų mokėtojus.
Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytas adekvatus įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos dydis, siūlome Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti, kad įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydis yra lygus visų draudžiamų ne valstybės lėšomis asmenų mokamų įmokų vidurkiui, t.y. draudžiamų ne valstybės lėšomis asmenų įmokų sumai, padalintai iš tokių asmenų skaičiaus.
9. Įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savarankiškai dirbantys fiziniai asmenys (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, patentus įsigiję asmenys, meno kūrėjai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis) moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30 procentų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet ne mažiau 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį. Atkreipiame dėmesį, kad pagal autorines sutartis dirbantys asmenys, patentus įgiję asmenys, meno kūrėjai ir kt. tam tikru laikotarpiu gali apskritai neturėti pajamų arba turėti labai mažas pajamas, todėl nurodyta minimali įmoka gali būti didesnė negu savarankiškai dirbančio asmens realiai gautos pajamos.
Siūlome pakeisti Projekto 17 straipsnio 4 dalį ir savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį arba sieti su realiai šių asmenų gaunamomis pajamomis, arba taikyti ūkinių bendrijų nariams bei individualių įmonių savininkams nustatytą fiksuotą privalomo sveikatos draudimo įmokų dydį – 2 proc. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto už praeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
10. Projekto 27 straipsnio 2 dalis įpareigoja teritorines ligonių kasas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo sąskaitos gavimo dienos pervesti pinigus sudariusioms su ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms. Nepaisant šios pareigos, įstatyme nenumatytos pasekmės teritorinėms ligonių kasoms už tai, jei jos laiku neatsiskaito su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Tik vieninteliu atveju, kai faktinės privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės negu patvirtintame privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, tikslinant privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą numatomos reikalingos lėšos, susidariusios delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu dažnai pasitaikanti vėlavimo praktika neleidžia planuoti gydymo įstaigų finansų ir stumia jas bei visą susijusį verslą į skolas ir bankrotą.
Siūlome sugriežtinti finansinę ligonių kasų atskaitomybę ir įteisinti delspinigius, kuriuos turėtų mokėti ligonių kasos, jei laiku (per 45 dienas) neatsiskaitytų su sveikatos priežiūros įstaigomis ar vaistinėmis.
11. Projekto 31 straipsnio 4 punkte numatyta, kad valstybinė ligonių kasa turi teisę Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti. Ši nuostata yra labai neapibrėžta ir nekonkreti. Ar tai reiškia, kad valstybinė ligonių kasa gali užsiimti komercine veikla?
Siūlome Projekte detalizuoti priemones, kurias gali įgyvendinti valstybinė ligonių kasa papildomoms pajamoms gauti.
12. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 33 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teritorinės ligonių kasos finansuoja savivaldybių sveikatos programas. Tokia formuluotė reiškia, kad teritorinėms ligonių kasoms priskiriama pareiga finansuoti visas be išimties, taip pat be galimybės įvertinti ir pasirinkti savivaldybių sveikatos programas. Savivaldybių vykdomų sveikatos programų finansavimas turėtų būti traktuojamas kaip teritorinių ligonių kasų teisė, bet ne kaip pareiga.
Siūlome Projekto 33 straipsnio 4 punkte numatytą teritorinių ligonių kasų funkciją – finansuoja savivaldybių sveikatos programas – perkelti į 34 straipsnį ir traktuoti tai kaip teritorinių ligonių kasų teisę, o ne kaip pareigą.
13. Projekto 33 straipsnio 6 punkte numatyta, kad teritorinės ligonių kasos kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę bei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikimą nustatytiems reikalavimams, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą. Teritorinėms ligonių kasoms turėtų būti priskirta finansinės, o ne medicininės kontrolės funkcija, todėl vertinimas ar medicininės paslaugos atitinka kokybę, pernelyg išplečia teritorinių ligonių kasų kompetenciją.
Siūlome Sveikatos draudimo įstatymo projekto 33 straipsnio 6 punkte, konkretizuoti, kokiais atvejais ir kaip teritorinės ligonių kasos kontroliuoja medicininių paslaugų kokybę.
14. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 34 straipsnio, išvardijančio teritorinių ligonių kasų teises, 10 punkte numatyta, kad teritorinės ligonių kasos turi teisę analizuoti ir vertinti teritorinei ligonių kasai priskirtoje teritorijoje įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus. Tokio pobūdžio veikla – rūpinimusi visuomenės sveikata apskritai – užsiima sveikatos centrai, o šios teisės suteikimas teritorinėms ligonių kasoms išplečia jų kompetenciją.
Siūlome atsisakyti Sveikatos draudimo įstatymo projekto 34 straipsnio 10 punkto, suteikiančio teisę teritorinėms ligonių kasoms analizuoti ir vertinti teritorinei ligonių kasai priskirtoje teritorijoje įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus.
Manome, kad pateiktų pastabų Sveikatos draudimo įstatymo projektui įgyvendinimas prisidėtų prie sveikatos draudimo sistemos tobulinimo.
