Įvedamos kvotos kompensuojamiems vaistams labiausiai pakenks ligoniams, apsunkins gydytojų darbą, nepadės taupyti Sveikatos fondo lėšų ir atitolins sveikatos sistemos reformą, mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Jie siūlo įvesti dalinį paciento mokėjimą už visus vaistus ir atsisakyti kompensuojamųjų vaistų sąrašo.
Sprendimas nustatyti kvotas kompensuojamiems vaistams skaudžiausių pasekmių atneš pacientams, nes didžiausias gydytojų rūpestis bus ne jų ligos, o kvotos, mano ekspertai. Be įprastinio darbo, gydytojai daugiau laiko bus priversti skirti administravimui – skaičiuoti, už kokią sumą, kam ir kokių skyrė kompensuojamųjų vaistų. Ekspertų nuomone, vaistų skyrimo klausimus turi spręsti gydytojai, o ne valdininkai, neturintys reikiamos informacijos priimti tokius sprendimus.
Naujoji tvarka dar labiau skatins kyšininkavimą, nes gydytojo galimybė patenkinti visų pacientų poreikius bus ypač susiaurinta, todėl pacientai bus priversti dar aktyviau „konkuruoti“ tarpusavyje dėl kompensuojamų vaistų skyrimo ir nešti dovanėles gydytojams.
Kvotų įvedimas demonstruoja, jog sveikatos sistema ne reformuojama, o dar labiau gilinama jos pagrindinė yda – valdymas administracinėmis priemonėmis. Šiuo metu yra reguliuojami mažmeninės ir didmeninės prekybos vaistais kainos ir antkainiai, egzistuoja kompensuojamųjų vaistų sąrašas, vieni vaistai kompensuojami pilnai, kiti –iš dalies. Administraciškai nustatomos kainos neleidžia veikti konkurencijai, kuri užtikrintų žemesnes gydymo paslaugų ir vaistų kainas ir panaikintų jų deficitą. Ekspertų įsitikinimu, kvotų įvedimas yra dar vienas žingsnis link sveikatos apsaugos sistemos griūties.
LLRI ekspertai siūlo įvesti mišrų – valstybės ir paciento – finansavimą visoms sveikatos paslaugoms ir vaistams, naikinti kompensuojamų vaistų sąrašą ir kainų reguliavimą, paliekant tik fiksuotą sveikatos paslaugų ir vaistų kompensavimą pagal biudžeto galimybes. Jų manymu, „nemokama” sveikatos apsauga kuria nenatūraliai didelę paklausą, todėl tik tada, kai visi žmonės gydymui turės išleisti ir savo pinigų, atsiskleis tikrasis sveikatos paslaugų poreikis, padidės žmonių atsakomybė už savo sveikatą ir reiklumas gydymo paslaugų kokybei. Tai sudarys prielaidas reformuoti valstybinį sveikatos draudimą, racionaliau naudoti Sveikatos fondo lėšas ir paskatins žmones sveikatą draustis savanoriškai.
