Šiandien Seime svarstomas Sveikatos draudimo įstatymo pataisų projektas, į kurį įtraukta nauja nuostata, jog „bazinei kompensuojamojo vaisto kainai apskaičiuoti naudojamos gamintojo kainos turi būti mažesnės arba ne daugiau kaip 5 proc. viršyti mažiausią atitinkamų vaistų gamintojo Europos Sąjungos šalyse“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentės Guodos Steponavičienės nuomone, šios nuostatos įteisinimas praktiškai reiškia, kad Lietuvos valstybė kaip kompensacijos mokėtojas atsisako derėtis su vaistų gamintojais dėl kompensuojamų vaistų kainų. „Vietoj derybų pateikiamas ultimatumas: jei norite prekiauti kompensuojamais vaistais Lietuvoje, jų kaina neturi viršyti geriausios kainos Europos Sąjungoje,“ – teigė ji.
Šis pasiūlymas argumentuojamas prastais valstybės įgaliotų derybininkų darbo rezultatais ir didelėmis gamintojų kainomis Lietuvoje, dėl kurių vaistai tampa brangūs žmonėms ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
LLRI manymu, kai kurie vaistai Lietuvoje yra iš tiesų brangūs, tačiau siūlomos priemonės nėra tinkamas šių problemų sprendimo būdas, nes jis sukels kitų, dar didesnių problemų. Pirma, Lietuvos rinka yra nedidelė, todėl atsiras reali grėsmė, jog kai kuriais vaistais Lietuvoje nebebus prekiaujama: vietoje brangių vaistų atsiras vaistų deficitas. Antra, atsiradus deficitui dėl atskirų vaistų bus tariamasi atskirai, todėl jau ir taip neskaidri vaistų kompensavimo tvarka taps dar neskaidresnė. Trečia, operatyviai surinkti ES šalyse galiojančias kompensuojamų vaistų gamintojo kainas bus sudėtinga techniškai.
G.Steponavičienės teigimu, svarbiausia, kad siūloma „kainodara“ bus visiškai nepagrįsta. „ES šalyse dėl gamintojų kainų susiderama. Kiekvienos derybos turi savo aplinkybes, motyvus, taktiką. Galų gale, visose šalyse skiriasi mokesčių lygis, kompensavimo tvarka, kitos verslo sąlygos,“ – sakė LLRI viceprezidentė.
LLRI siūlo Seimui atmesti šią Sveikatos draudimo įstatymo pataisų projekto nuostatą. ES šalių kainos turėtų būti žinomos ir naudojamos derybose, tačiau jokiu būdu ne kaip įstatymo nustatytas apribojimas. Siekiant geresnių derybų rezultatų būtų tikslinga išnaudoti turimas administracines priemones ir stiprinti Lietuvos derybininkų poziciją įtraukiant partnerius – vaistų didmenininkus ir vaistinių atstovus, kurie tiesiogiai suinteresuoti mažesnėmis vaistų kainomis.
Instituto nuomone, vaistų politikos problemos kyla dėl valstybinio planavimo. Todėl siekiant sumažinti vaistų kainas reikia keisti pačią vaistų kompensavimo sistemą, atsisakant kompensuojamų vaistų sąrašo, įtvirtinant paciento priemoką ir atsisakant kompensuojamų vaistų kvotų.
