Pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekto Nr. 15-9302
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išanalizavęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą Nr. 15-9302 (toliau – projektas) teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projektu siekiama nustatyti farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarką, reikalavimus vaistininkui, teikiančiam farmacinės rūpybos paslaugas, ir vaistinei, kurioje teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos.
Dėl projekto 25.1 ir 26 punktų
Projekto 25.1 punkte pažymėta, kad „farmacinės paslaugos teikimo metu turi dirbti ne mažiau kaip du farmacijos specialistai, vienas iš jų gali būti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas)”, o 26 punte nurodyta, kad „Vaistinėje, esančioje kaimo gyvenamojoje vietovėje, projekto 25.1 papunkčio reikalavimai neprivalomi”. Tai reiškia, kad visu vaistinės darbo metu turėtų dirbti ne mažiau kaip du vaistininkai arba ne mažiau kaip vienas vaistininkas ir vienas farmakotechnikas, ir toks reikalavimas galiotų miesto vietovėje esančioms vaistinėms.
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad reikalavimas, jog farmacinės paslaugos teikimo metu turi dirbti ne mažiau kaip du farmacijos specialistai, vaistinėms, esančioms kaimo gyvenamojoje vietovėje, yra finansiškai nepakeliamas. Todėl siūloma šio reikalavimo minėtoms vaistinėmis netaikyti. Tačiau su šia problema gali susidurti ne tik kaimo, bet ir miesto vietovėse esančios vaistinės. Projekto rengėjams nepateikus jokių įrodymų, kad tik kaimo vietovėse esančios vaistinės susidurtų su finansinėmis problemomis, nėra pagrįsta taikyti skirtingus reikalavimus farmacijos specialistų skaičiui vaistinėms pagal jų veiklos vietą ar kitaip diskriminuoti miesto vietovėje esančias vaistines.
Pažymėtina tai, kad Farmacijos įstatyme numatytas reikalavimas – nuo 2016 m. sausio 1 d. „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas” – neįsigalios. Įvertinus daugelį galimų neigiamų pasekmių (vaistininkų trūkumas, farmakotechnikų atleidimai, mažesnis vaistų prieinamumas ir kt.) šio reikalavimo įgyvendinimas visoms vaistinėms atidėtas iki 2021 m. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta šį reikalavimą įtraukti į Farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašą.
Išsamesnė argumentacija, kodėl reikėtų atsisakyti reikalavimo vaistinės darbo metu dirbti ne mažiau kaip vienam vaistininkui, pateikiama atskiroje LLRI analizėje – „Pertekliniai reguliavimai mažina vaistų prieinamumą”.
Dėl projekto 25.2 ir 25.3 punktų
Projekto 25.2 punkte nurodyta, kad „vaistinėje, kurioje teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos, turi būti atskira vieta ar patalpa, kaip nustatyta atitinkamos farmacinės rūpybos paslaugos specialiųjų reikalavimų apraše”; 25.3 punkte pažymėta, kad „farmacinės rūpybos paslaugos teikimo vietoje ar patalpoje turi būti stalas, kėdė vaistininkui ir pacientui, techninė įranga, kitos priemonės, nustatytos specialiųjų reikalavimų apraše reikalingos tam tikrai farmacinės rūpybos paslaugai teikti”.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad keliami reikalavimai vaistinės patalpoms ir kitoms priemonėms, kai dar neaišku, kokias konkrečias farmacinės rūpybos paslaugas bus galima teikti vaistinėje, t. y. nėra patvirtintas nei farmacinės rūpybos paslaugų sąrašas, nei specialiųjų reikalavimų aprašas, kuris bus taikomas atskirai kiekvienai paslaugai. Paminėtina tai, kad būtent specialiųjų reikalavimų aprašas nustatys reikalavimus atskirai kiekvienai paslaugai. Atsižvelgiant į tai, nėra poreikio reikalavimus nustatyti ir farmacinės rūpybos paslaugų bendrųjų reikalavimų apraše. Be to, galima manyti, kad ne visoms paslaugoms (pvz., vaistų išdavimas be recepto, recepto pratęsimas, paciento vartojamų vaistų peržiūra ir kt.) būtina atskira vieta ar patalpa, techninė įranga ar kitos priemonės ir ne visos vaistinės fiziškai galės praplėsti savo patalpų plotą. Dėl to jų galimybės teikti tam tikras paslaugas būtų apribotos. Atsižvelgiant į tai, kad vaistinės pačios spręs, kokias farmacinės rūpybos paslaugas jos pasirinks teikti, dėl to turėtų būti leidžiama joms pačioms spręsti ir su paslaugos teikimu susijusius klausimus, ar reikalinga atskira vieta ar patalpa bei kokia įranga ar priemonės yra reikalingos paslaugoms teikti.
Dėl projekto priede pateikto pranešimo apie farmacinės rūpybos paslaugos teikimą
Vaistinė, kurioje bus teikiama farmacinės rūpybos paslauga, prieš pradėdama teikti farmacinės rūpybos paslaugą apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (toliau – VVKT), pateikdama užpildytą pranešimo formą (žr. projekto 1 priedą). Pranešimas bus pildomas atskirai kiekvienai farmacinės rūpybos paslaugai, kiekvienai veiklos vietai, kiekvienam vaistininkui, teikiančiam atitinkamą farmacinės rūpybos paslaugą. Tai padidins administracinę naštą tiek VVKT, tiek vaistinėms.
Reikalavimas vaistinėms teikti pranešimus atskirai kiekvienai paslaugai, kiekvienai veiklos vietai, kiekvienam vaistininkui, teikiančiam atitinkamą farmacinės rūpybos paslaugą suponuoja tai, jog, jei vaistinėje teikiamos skirtingos 5 farmacinės rūpybos paslaugos, o tas paslaugas gali teikti 2 vaistininkai, tai vaistinė privalės teikti 10 atskirų pranešimų. Tuo atveju, kai vaistinė, pvz., turi 200 filialų, pranešimų skaičius gali siekti 2000. Dėl to padidėtų administracinė našta ir vaistinėms, kurios privalės teikti atskirus pranešimus, ir VVKT darbuotojams, kurie turės administruoti gautus pranešimus. Pažymėtina ir tai, kad asmenys, norintys gauti vaistininko praktikos licenciją ir teikti farmacines paslaugas, dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse, VVKT pateikia patys.[1] Tuo tarpu, asmenys, norintys teikti farmacinės rūpybos paslaugas, patys neturėtų įrodyti savo tinkamumo šioms paslaugoms teikti. Visa pareiga pateikti informaciją apie vaistininką, teiksiantį farmacinės rūpybos paslaugą, bei jo kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus atitektų vaistinei. Tai irgi padidintų vaistinių administracinę naštą, ypač keičiantis darbuotojams.
Visa tai prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymui ir jame nurodytam proporcingumo principui (3 str. 2 d. 2 p.), kuris reiškia, kad „pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti”.
Be kita ko, VVKT, išduodanti vaistininko praktikos licencijas, jau dabar kaupia daugelį duomenų apie vaistininkus, kuriuos taip pat bus reikalaujama teikti anksčiau minėtu pranešimu (žr. 6 punktą), pvz., vaistininko vardas ir pavardė, vaistininko praktikos licencijos numeris, licencijos išdavimo data, diplomo išdavimo data, informacija apie profesinės kvalifikacijos kėlimą ir darbo stažą[2]. Tai reiškia, kad papildomai prašyti duomenų iš vaistinių nėra būtina, nes būtų nereikalingai dubliuojama informacija.
Dėl siūlomų reikalavimų vaistininkui, teikiančiam farmacinės rūpybos paslaugas
Projekte keliami papildomi reikalavimai vaistininkui, teikiančiam farmacinės rūpybos paslaugas. Vienas iš jų – vaistininkas privalės „ne mažiau kaip vienus metus per paskutinius penkerius metus verstis vaistininko praktika vaistinėje” (projekto 12.1 p.). Tai reiškia, kad specialistai, kurie dar neturi vienų metų vaistininko darbo patirties, negalės teikti farmacinės rūpybos paslaugų. Tikėtina, kad tai labiausiai palies jaunus specialistus, neseniai baigusius studijas. Be to, vaistininkai privalės įgyti bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų, reikalingų farmacinės rūpybos paslaugai teikti, t. y. baigti švietimo programą (prieš tai sumokėti egzamino mokestį) bei privalomai tobulinti kvalifikaciją (ne mažiau kaip 6 val. per metus arba 12 val. per dvejus metus). Projektas nepateikia detalesnės informacijos nei kaip bus vykdoma švietimo programa, nei kiek tai galėtų kainuoti, tačiau akivaizdu, kad tai pareikalaus papildomų specialistų arba vaistinių išlaidų, jei jos nuspręs apmokėti savo darbuotojų kompetencijų vertinimo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidas.
Išvados ir pasiūlymai
- Atsisakyti projekto 12.1, 25.1, 25.2, 25.3 ir 26 punktų.
- Įvertinti VVKT kaupiamus duomenis apie vaistininkus, siekiančius įgyti ir (ar) turinčius vaistininko praktikos licenciją ir atsisakyti projekto priede pateikto pranešimo apie farmacinės rūpybos paslaugos teikimą 6 punkto perteklinių reikalavimų.
- Įvertinti galimybę atsisakyti pranešimų apie farmacinės rūpybos paslaugos teikimą atskirai kiekvienai farmacinės rūpybos paslaugai, kiekvienai veiklos vietai ir kiekvienam vaistininkui.
- Atsižvelgiant į tai, kad farmacinės rūpybos paslaugas bus galima teikti nuo 2016 m. sausio 1 d., paruošti ir pateikti derinimui farmacinės rūpybos paslaugų sąrašą, specialiųjų reikalavimų aprašus, kurie bus taikomi atskirai kiekvienai paslaugai; pateikti išsamesnę informaciją dėl vaistininkui reikalingų įgyti bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų švietimo programos įgyvendinimo, dėl jos galimai atsirasiančių išlaidų ir kt., siekiant, kad vaistininkai ir vaistinės spėtų pasiruošti pokyčiams.
- Įvertinti projekto administracinę naštą.
[1] Farmacijos įstatymo 4 str. 4 p. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=460720
[2] http://www.vvkt.lt/Statistika
