Sveikatos apsaugos ministerija rengia vaistų kainų mažinimo ir prieinamumo didinimo planą, kuriame šalia kitų pasiūlymų siūloma numatyti maksimalius didmeninės bei mažmeninės prekybos antkainius nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams ir tvirtinti gamintojų deklaruotas kainas. Taip esą sumažėtų vaistų kainos bei padidėtų jų prieinamumas. LLRI teigimu, siūlomas reguliavimas kainų nesumažintų, o tik pakenktų konkurencingumui ir galimybei įsigyti vaistų mažesne kaina.
LLRI prezidentė Rūta Vainienė sako, kad kainų didėjimą lemia ne reguliavimų stoka, o jų perteklius ir apgailestauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija vietoj esminės reformos vykdymo stabdo būtinus sprendimus ir beatodairiškai siekia įvesti kainų reguliavimą.
„Mes siūlome jokiame etape (išskyrus atvejus, kai kainą reikia nustatyti dėl vaistų kompensavimo) nereguliuoti, nefiksuoti ir nenustatinėti vaistų kainos elementų. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas planas vadovaujasi prielaida, kad dabar taikomos monopolinės vaistų kainos. Tokia kaina gali atsirasti tik nekonkurencingoje rinkoje. Esant patekimo į rinką ribojimams (vaistinių tinklo ribojimas, reikalavimai prekybai ir kt.) mažėja konkurencija, todėl siekiant kainų mažėjimo, efektyviausias sprendimas yra mažinti/naikinti patekimo į rinką barjerus. Konkurencijos skatinimas yra vienintelis efektyvus būdas, leidžiantis mažinti kainas rinkoje ir neturintis neigiamų pasekmių“, – sako Rūta Vainienė.
Kainų nustatymas ir antkainių reguliavimas – ne išeitis, o problemos gilinimas. Jei nustatomi per maži antkainiai – bankrutuoja mažosios vaistinės ir sumažėja konkurencija bei vaistų prieinamumas. Jei nustatomi antkainiai, kad išsilaikytų mažieji tinklai – tai didesni prekybos tinklai nesuinteresuoti taikyti mažesnių antkainių. Visais atvejais reguliavimas veda prie aukštesnių tam tikrų vaistų kainų.
„Antkainis sukuria deficitą arba perteklių, nuostolius arba viršpelnius, konkurencijos nunykimą arba viršpelnio legalizavimą, kontroliuojamųjų ir kontroliuojančiųjų korupcinius santykius, įrodinėjimo bei skaičiavimo sąnaudas bei naštą, koncentraciją, vertikalią integraciją, paskatas tarpiniais būdais padidinti antkainį, jei jis nustatytas mažesnis nei rinkos, antkainio nediferencijavimą atskiroms vaistų grupėms, o maksimalaus antkainio taikymą visoms ir to lemtą vaistų kainų kilimą“, – vardija LLRI vadovė.
Vaistų kainų reguliavimas dažnai argumentuojamas šios prekės specifika. Pripažįstame, kad prekė specifinė, bet prekės kainos formavimas ir konkurencijos poveikis specifikos neturi. Kainų reguliavimo sukeltoms pasekmėms galioja tie patys dėsningumai. Konkurencija yra kainą mažinantis veiksnys, o kainų reguliavimas yra kainos didumą paslepiantis faktorius Esant reguliuojamai kainai, tampa nebeįmanoma palyginti, ar rinkos kaina būtų didesnė. Analogiškų prekių rinkų palyginimai rodo, kad nereguliuojama kaina yra mažesnė nei reguliuojama kaina net tinklinių paslaugų srityje, kur konkurencija yra dar stipriau apribota nei vaistų sektoriuje.
„Geriausia priemonė mažinanti prekių bei paslaugų kainas, yra konkurencijos užtikrinimas. Todėl siekiant padidinti vaistų prieinamumą bei sumažinti jų kainą, tikslinga supaprastinti vaistinėms keliamus licencijavimo bei veiklos reikalavimus; sumažinti reikalavimus, keliamus kiekvienai prekybos vaistais vietai; mažinti kompensuojamą vaistų kainos dalį bei mažinti atotrūkį tarp minimalios ir maksimalios kompensacijos; įteisinti lygiagretų vaistų importą, mažinti barjerus vaistų registravimui“, – skatina R.Vainienė.
Iniciatyvos reguliuoti prekybinius antkainius (pvz., maisto prekių) iškyla nuolat, ir dėl jų jau yra neigiamą nuomonę pareiškusios atsakingos institucijos – Konkurencijos Taryba, LR Prezidento veto dėl maisto prekių prekybinių antkainių ribojimo, Seimo Ekonomikos komiteto bei Kaimo reikalų komitetų sprendimai pritarti Prezidento veto.
Dėl papildomos informacijos:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 2526263;
El.p. Laura@lrinka.lt
www.lrinka.lt, www.blogas.lt/llri
