Pastabos pateiktos Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
Projekte siūloma neapmokestinti socialinio draudimo mokesčiu įmonių išlaidų, skirtų darbuotojų papildomam sveikatos draudimui. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pritaria tokiai įstatymo pataisai, nes tai būtų postūmis papildomam sveikatos draudimui atsirasti:
Dėl tikslų
Papildomas sveikatos draudimas yra būtina stabilios sveikatos apsaugos sistemos komponentė. Papildomas sveikatos draudimas yra praktiškai visose išsivysčiusiose valstybėse. Be privataus draudimo neįmanoma užtikrinti strateginių sveikatos politikos tikslų:
1) pakankamo sveikatos sistemos finansavimo,
2) pakankamos sveikatos paslaugų kokybės kontrolės,
3) paciento atsakomybės už savo sveikatą,
4) priemokų už sveikatos paslaugas legalumo.
Didžioji dalis šiandien esančių sveikatos apsaugos problemų kyla dėl to, kad praktiškai visas legalus finansavimas yra iš viešųjų šaltinių. Tiesioginio paciento dalyvavimo savo finansais legalių būdų nebuvimas, sukuria padidintą paslaugų paklausą ir neišvengiamai veda prie šešėlinių mokėjimų už paslaugas išplitimo. Nesant tiesioginio paciento bei jo tarpininko (draudiko) suinteresuotumo, kad paslaugos būtų kokybiškos, o lėšos būtų naudojamos efektyviai, vien administracinėmis kontrolės priemonėmis to užtikrinti neįmanoma. Kita vertus, didėjant mokamų arba primokamų paslaugų bei medikamentų apimtims bei esant paslaugų prieinamumo trūkumui viešojo sektoriaus gydymo įstaigose (eilės pas specialistus), ne tik pasiturintys ar vidutines pajamas turintys, bet ir nepasiturintys pacientai naudojasi mokamomis paslaugomis. Žmonėms darosi sunku šias išlaidas padengti vienu kartu iš savo kišenės. Šioms problemoms spręsti reikalingas papildomas sveikatos draudimas.
Dėl priemonės adekvatumo
Šiuo metu privatus sveikatos draudimas yra tik besiformuojanti paslauga rinkoje. Dėl būtinybės dalinti riziką ir mažo norinčiųjų draustis skaičiaus, draudimo bendrovės Lietuvoje teikia tik grupinio, o ne individualaus sveikatos draudimo paslaugą, t.y. darbdavys gali apdrausti savo darbuotojus šiuo draudimu. Taip darbdavys tampa tarpininku tarp potencialaus paciento ir sveikatos sistemos. Socialinio draudimo mokesčio lengvata būtų papildomas stimulas darbdaviui tokį draudimą savo darbuotojams nupirkti. Šiandien situacija darbo rinkoje yra palanki diegti naujas darbuotojų motyvavimo priemones, sveikatos draudimą taip pat. Mokestinė lengvata yra reikalinga suaktyvinti šį procesą, kad susiformuotų didesnė sveikatos draudimo paslaugų rinka, joje atsirastų daugiau draudimo įmonių ir produktų, ir besidraudžiantieji galėtų turėti geresnį kainos ir kokybės pasirinkimą.
Būtina pabrėžti, kad ši lengvata visų pirma tektų darbuotojui, mat jai nesant darbdavys gali šio draudimo ir nepirkti bei išlaidų nepatirti.
Dėl lėšų atitraukimo nuo socialinės sferos
Žiūrint aritmetiškai, ši įstatymo nuostata gali sumažinti potencialias socialinio draudimo biudžeto pajamas ta suma, kurią šiandien sumoka darbdaviai, draudžiantys savo darbuotojus papildomu sveikatos draudimu. Tačiau tokių šiandien yra labai mažai. Daug daugiau lėšų socialinė sfera netenka būtent dėl to, kad sveikatos draudimo atvejų yra mažai. Mat papildomo sveikatos draudimo
lėšos patenka tik į sveikatos sistemą, kurioje šiandien itin trūksta lėšų. Gavę papildomų pajamų iš apsidraudusiųjų pacientų gydymo, sustiprės gydymo įstaigos (dauguma jų, o tretiniame lygyje visos – viešosios), pagerės gydymo sąlygos visiems pacientams, sumažės finansinis spaudimas PSDF. Tie ligoniai, kurie už papildomą draudimą gydysis privačiose gydymo įstaigose, nesudariusiose sutarčių su Ligonių kasomis (tai daugiausia antrinio lygio paslaugos), “paliks” savo mokesčiais sumokėtą privalomojo sveikatos draudimo dalį kitiems pacientams. Todėl sveikatos paslaugas finansuojant iš viešųjų šaltinių (mokesčių lėšų) lengvatos papildomam draudimui taikymo socialinė nauda bus daug didesnė nei netekta įmokų į „Sodros“ biudžetą.
Dėl mokesčių lengvatų įtakos ekonominei aplinkai
Iš principo mokesčių lengvatos atskiroms prekėms ar paslaugoms, kaip ekonominės politikos priemonė, nėra gera, nes ji skatina padidintą tos paslaugos (prekės) vartojimą ir sunkina mokesčių administravimą. Tačiau šiuo atveju papildomas paslaugos vartojimas yra apribotas pačios paslaugos pobūdžio ir ribojamas tuo suinteresuoto draudiko. Kadangi mokestis yra socialinio draudimo įmoka, kuri administruojama atskirai nuo kitų mokesčių, administravimo apsunkinimas būtų minimalus. Turint omenyje, kad lengvata taikoma siekiant struktūrinių pokyčių sveikatos sistemoje, jos taikymas yra tinkamas ir tikslingas. Pastebėtina, kad visiškai analogiška lengvata jau yra įtvirtinta Socialinio draudimo įstatyme (8. str. 6 dalis) – įmonės išlaidų darbuotojų mokymui, kvalifikacijos tobulinimo, persikvalifikavimo atveju.
