Šiame straipsnyje nagrinėsime politinių partijų rinkimų programų nuostatas sveikatos srityje. Sveikata yra brangiausias žmogaus turtas, tačiau paradoksas – šioje srityje per nepriklausomybės laikotarpį įvykdyta mažiausiai žmogui naudingų permainų.
Sveikatos priežiūra išlieka absoliučia dalimi valstybinė. Paciento pasirinkimas garantuojamas tik pirminėje sveikatos priežiūroje. „Dovana“ gydytojui yra ne išimtis, o jau įprasta taisyklė. Ligonių kasos sutartis su paslaugų teikėjais sudaro nekonkurenciniu principu. Sugrąžintas socialistinis rudimentas – vaistų kainų reguliavimas – sumažino vaistų prieinamumą ir konkurenciją farmacijos veikloje. Taigi, galima sakyti, kad sveikatos srityje yra kone didžiausi „nearti dirvonai“, tad nenuostabu, kad partijų programose sveikatai skiriama daug vietos, tačiau ar dėmesio žmogui – netrukus išsiaiškinsime.
Pliusus skirsime priemonėms, kurios didins paciento vaidmenį sveikatos sistemoje, jo pasirinkimo galimybes, mažins korupciją. Pliusai bus už priemones, kurios mažins laukimo eilėse laiką, nediskriminuos privačių gydymo įstaigų ir įtvirtins laisvą konkurenciją jų ir valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, taupiai naudos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas.
Teigiamai vertinsime sveikatos sistemos išvalstybinimą, valstybės intervencijų į vaistų kainodarą mažinimą ir erdvę papildomam savanoriškam sveikatos draudimui.
Minusus uždirbs siūlymai, puoselėjantys mitą, kad sveikatos priežiūra nieko nekainuoja ir nepagrįstai siūlantys didinti šios „nemokamos“ srities finansavimą. Neigiamai bus vertinami ir pasiūlymai į valstybės rankas perimti funkcijas, kurias pritinka atlikti tik bendruomenėms ar šeimoms. Nekonkretūs, populistiniai ir lozunginiai pasiūlymai taip pat bus vertinami kaip partijos nepasirengimas vykdyti pribrendusias permainas sveikatos srityje.
Straipsnyje bus įvertintos Darbo partijos (DP), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS), Krikščionių partijos (KP), Sąjungos TAIP, partijos Tvarka ir teisingumas (TT), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos apie sveikatos sistemą. Analizuojame ne tik partijų rinkimines programas, bet ir jų atsakymus į LLRI pateiktą klausimyną, kurį užpildė keturios partijos – Darbo partija, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga ir „Sąjunga TAIP“.
Darbo partija: šešėlis jiems tinka
Darbo partija pelno pliusus už paramą paciento apsisprendimui pasirinkti valstybinę ar privačią gydymo įstaigą, sveikatos paslaugų apmokėjimą tiek privačioms, tek valstybinėms gydymo įstaigoms. Reikia paminėti, kad pacientas jau dabar gali rinktis paslaugos teikėją pirminėje grandyje, tad jei DP būtų pabrėžusi, kad šis principas galios antriniame (konsultacijų) bei tretiniame (stacionare) lygiuose, tai reikštų pilną principo „pinigai seka paskui pacientą“ įgyvendinimą. DP siūlo įgyvendinti šį principą, tačiau kažkodėl kalba apie lėšų kaupimą. Kaip žinia, PSDF lėšos nėra kaupiamos, o yra perskirstomos, tad partija arba neįsigilinusi (mažai tikėtina), arba nutyli, kad sieks įgyvendinti ydingą papildomų kaupiamųjų sąskaitų sistemą. Taigi, apibendrinant DP gauna du su puse pliuso.
Minusai partijai rašomi už atgyvenų konservavimą sveikatos priežiūroje, būtent – pasisakymą prieš legalias priemokas (vadinasi geriau dabartinės šešėlinės ir eilės pas specialistus). Partija taip pat neplanuoja sveikatos priežiūros įstaigų privatizavimo – Lietuvoje yra mažiausiai privačių lovų gydymo įstaigose, tačiau ES patirtis rodo, kad paslaugų kokybė geresnė būtent pastarosiose. Taigi, galima daryti išvadą, kad partijai svarbiau išsaugoti valstybines įstaigas ir priimti visas iš to plaukiančias neigiamas pasekmes, nei pripažinti faktą, kad konkurencija su privačiu sektoriumi garantuoja geresnės kokybės paslaugas pacientams. Trečias riebus minusas – plėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nenurodant finansavimo šaltinio. Permainų vaistų kompensavimo tvarkoje tikrai reikia, tačiau čia rodos pasirinktas populistinis šunkelis, kuris arba nebus įgyvendintas, arba skandins PSDF ir ragins žmones vartoti dar daugiau medikamentų. Taigi, trys ilgi minusai.
Lietuvos socialdemokratų partija: „Taip, bet“
Pliusas, kad LSDP sieks išgyvendinti korupciją, kurs prevencinius mechanizmus – tačiau programoje nė žodžio neužsimenama apie konkrečias priemones. Na, tikslą turėti geriau, nei jo neturėti. LSDP pasisako už viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo formas, ir tai – žingsnis pirmyn. Partija teigia užtikrinsianti vienodas sąlygas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, tačiau antroje pažado dalyje šis pasiryžimas nuslopsta, referuojant į mistines „sąlygas ir sutartis“. Žinoma, kad sutartys su privačiomis gydymo įstaigomis yra sudaromos, tačiau tvarka yra itin neskaidri – Konkurencijos taryba net inicijavo tyrimą šiuo klausimu. Taigi, partija kiekvieną savo potencialų pliusą palydi su žodeliu „bet“. Pliusas už papildomą savanorišką sveikatos draudimą, ir šis punktas bene konkrečiausias. Sumažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų kokybę bei prieinamumą – bet nėra pasakoma, kaip gi šį sunkų uždavinį išspręsti.
Kad ir keistai skamba, minusas partijai – už „ypatingą dėmesį“ vaistų kainų mažinimui. Rinkėjas gali lengvai užkibti už šio kabliuko, tačiau tai – ne kas kita, kaip vaistų kainų reguliavimas. Partija mini mažesnį PVM vaistams, koks, beje, ir dabar yra taikomas kompensuojamiesiems, tačiau iš partijos programos sklindanti nemokamo gydymo dvasia suponuoja, kad kainos bus mažinamos komandiniais administraciniais metodais. Maži minusiukai už daug abstraktumo, nusismulkinimo iki „vakcinacijos ir lytinio švietimo“ – tai rodo, kad partija arba nežino, arba tik fragmentiškai įsigilinusi į sveikatos sistemos opas.
Liberalų ir centro sąjunga: ieškos Atlanto
Partija pelno pliusą už nediskriminacines sąlygas privačiam kapitalui, tačiau vėliau susisiaurina, kad lygios konkurencijos sąlygos būtų tik „didžiojoje dalyje pirminės sveikatos priežiūros“. Taigi, pliusas vos ne virsta minusu – tai ką, likusioje sveikatos priežiūros dalyje turi būti diskriminacija ir nelygios konkurencijos sąlygos? Vis tik partija pasisako už didesnį privataus sektoriaus įtraukimą į sveikatos paslaugų teikimą, lygiateisiškumą pasirašant sutartis su ligonių kasomis, tad klaustuką paverskime pliusu. Labai įdomi ir dėmesio verta novatoriška idėja privalomajam draudimui apsidrausti privačiose įstaigose.
Minusas už ketinimą „išlaikyti“ platų ligoninių tinklą visoje Lietuvoje. Klausimas kyla, kas tas Atlantas, galintis tai pakelti? Tinklas Lietuvoje galėtų būti optimizuotas, jei pilnai būtų įgyvendintas principas „pinigai – paskui pacientą“. Pacientų nesulaukusios įstaigos jungtųsi, atsisakytų nepaklausių paslaugų, o kai kuriais atvejais paaiškėtų, kad tam tikrų gydymo įstaigų pacientui ir nereikia. Deja, partija siūlo administracinį tinklo planavimą.
Liberalų sąjūdis: drąsuolis, kad tik nebūtų zuikis
Pliusas LRLS rašomas už drąsą vykdyti nepopuliarius, bet gyvybiškai svarbius sprendimus ir apie tai kalbėti, nevyniojant „į vatą“ – tai vienintelė partija atvirai teigianti, kad legalizuos priemokas gydymo įstaigose. Pliusas už Lietuvoje naują idėją atsisakyti vaistų kompensavimo – vietoj to kompensuoti ligos gydymą. Pliusas už gerokai nuo kitų išsiskiriantį požiūrį į sveikatą – „sveikata, o ne liga bus sveikatos politikos pagrindas“. Partija pateikia idėjų, kaip tai padaryti, tačiau šioje srityje vis tik numatomas per didelis tiesioginis valstybės įsikišimas. Pliusas tašomas už lygias privačių ir valstybinių įstaigų veiklos sąlygas, valstybinio sektoriaus redukavimą. Pliusas – už draudiminių principų gilinimą sveikatos draudime.
Didžiausias minusas už tai, kad partija gerų tikslų ketina pasiekti proaktyviomis priemonėmis – ne pasitraukdama iš valdžiai nederančių sričių, o įsikišdama auginant privatų ar bendruomeninį vaidmenį. Tai rodo, kad partija vis tik galvoja, kad valstybė gali būti geras įvairių programų vykdytojas, skatintojas ir diegėjas, kad netiki, jog esant poreikiui, paslauga atsiras rinkoje.
Krikščionių partija: ar nebus velnio detalėse?
Visa eilė pliusų KP rašoma už draudiminę mediciną, kvotų sistemos panaikinimą ir konkurenciją sveikatos srityje, už papildomą savanorišką sveikatos draudimą, rinkos santykius, už mokamas paslaugas valstybinėse įstaigose. Labai trumpa programa sveikatos srityje, bet su itin teisinga kryptimi.
Minusai už abstraktumą ir reveransą medikams – siūlymą kelti algas. Medikų algas reikia pradžioje legalizuoti, įtraukiant dabartinę šešėlinę dalį, o tada vertinti jų dydį.
Sąjunga TAIP: taip – pliusams, ne – minusams
Pliusas Sąjungai TAIP rašomas už papildomą sveikatos draudimą, mažesnes įmokas į PSDF. Dar vienas – už paciento priemokos legalizavimą. Teigiamai vertinamas ir siūlymas palengvinti sutarčių su privačioms gydymo įstaigoms sudarymą ir lygias konkurencijos sąlygas. Pliusas duodamas ir už paslaugų kainodaros permainas, tačiau akivaizdu, kad partija yra suklaidinta jau vykdomo giminingų diagnozių grupių modelio vaidmens paslaugų kainodaroje.
Minusas už įvairiausias intervencijas į rinką, pradedant rėmimo programomis tam tikroms sritims, baigiant pacientų organizacijų veiklos skatinimu. Minusas už siūlymą plėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą – plečiant sąrašą būtina mažinti kompensuojamą dalį, tačiau nei viena sąrašą plečianti partija nepasako privalomosios antrosios dalies, tad pasmerkia PSDF didesnėms išlaidoms. Minusas už aptakumą.
Tvarka ir teisingumas: nežino, kas labiausiai skauda
Pliusas su didele abejone, ar jis nėra dviejų minusų sandauga, už pasiūlymą 3 procentus nuo dabartinių 6 procentų asmens mokamos PSD įmokos skirti į asmenines sąskaitas ir šias lėšas naudoti savo poreikiams. Kodėl tuomet tiesiog nesumažinus tarifo nebežaidžiant ūkanoto „sąskaitų“ žaidimo?
TT daug dėmesio programoje skiria specialistų rengimui, siūlo trumpinti teorinį kursą – keistas pasiūlymas, o kartu su studentų valstybinio įdarbinimo sistema – tai jau ir visas minusas. Dar vienas minusas už jau panaikintų chirurgijos skyrių atkūrimą – ir nenuoseklu, ir brangu.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai: viską padarėme ir sudie?
Partija savo programoje, lyg atsisveikindama, itin daug atsiskaito, apgailestauja dėl paveldėtos blogos padėties. Tačiau 2012-2016 metų gairės yra pateiktos, jose pliusus pelno: skaidrumo siekis, SAM funkcijų ir atsakomybių išgryninimas, tačiau atskyrimas nuo Valstybinės ligonių kasos yra abejotinas. SAM reikėtų atskirti nuo paslaugos teikėjų – gydymo įstaigų.
Pliusas už konkurenciją privalomojo draudimo rinkoje, šioje srityje TS-LDK gali kooperuotis su LiCS, pateikusia panašų siūlymą. Pliusas už biurokratijos naikinimą ir e-sveikatos plėtrą. Tiesa, keista, kad šiam tikslui įgyventi nepakako 4 kadencijos metų, nors lėšų šiam tikslui apsčiai skiria ES.
Minusas už klaidingą „paciento priemokos“ sampratą, viską primityviai suvedant tik į nesisteminius rezonansą visuomenėje sukėlusius atvejus, kai už paslaugą įstaigos gaudavo mokėjimą iš ligonių kasų ir iš paciento. Minusas už pacientų diferencijavimą – TS-LDK jau parengę įstatymo pataisas, pagal kurias pacientus suskirstys į „ligonių kasų“ ir kitus. Tikėtina, kad taip siekiama spręsti problemas, kurias sukuria VIP kabinetai, tačiau pasirinktas būdas – ribinis. Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami pacientai turi pretenduoti į vienodas paslaugas, o legalios priemokos turi būti taikomos visiems, nes tik tai leis išspręsti eilių ir ribotų išteklių problemą. Minusas partijai už jos požiūrį į sveiką gyvenseną, o tiksliau – jos užtikrinimą išimtinai komandiniais ir prievartiniais metodais. Taip nuvertinamas žmogus, kaip asmenybė, žeminamas jo orumas. Didelis minusas už vaistų politiką, draudžiant reklamą. Vaistai prilyginami tokiam blogiui kaip tabakas ar alkoholis ir jų srityje taikomos analogiškos komandinės administracinės priemonės. Peršasi išvada, kad TS-LDK ignoruoja žmogų, kaip savarankišką ir racionalų asmenį.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: o kur žmogus?
Pliusas valstiečiams ir žaliesiems rašomas už gerus norus, kad žmonės būtų sveiki, tačiau vien norais gyvas nebūsi.
Minusas, kad asmens sveikatą LVŽS išskirtinai suveda į visuomenės sveikatą. Minusą kiek švelnina tai, kad galbūt partija asmens sveiką gyvenseną traktuoja kaip „visuomeninį reikalą“ ir tokia pozicija gali sekti iš prigijusio „visuomenės sveikatos“ termino. Tačiau žmogui labiausiai rūpi jis, o sprendimus priimančio žmogaus, kaip centrinės sveikatos sistemos figūros, programoje ir pritrūko.
Išvados
Bet kokios permainos sveikatos sistemoje įgauna itin didelį rezonansą visuomenėje. Tai iš dalies paaiškina, kodėl svarbiausia žmogui sritis lig šiol yra ir itin korumpuota, ir mažiausiai skaidri – tiesiog nei viena partija, nei vienas ministras nesiryžta judinti nusistovėjusios tvarkos, nes tai reikštų politinę savižudybę. Būtent todėl lig šiol už sveikatą mokame tris kartus: PSD įmokas, vokelį gydytojui ir įmoką į privačios gydymo įstaigos kasą, jei nesulaukę eilėje kreipiamės ten. Didelio pasiryžimo pertvarkyti sveikatos sistemą nematyti nei vienos partijos programoje, labiausiai geroms permainoms nusiteikė Liberalų sąjūdis ir Krikščionių partija. Kitos partijos linkusios būti patogiu sraigteliu veikiančioje sveikatos sistemoje, kurioje centrinė figūra yra gydymo įstaiga, o ne pacientas.
