LLRI siūlo Mokslo ir studijų įstatymo projektą keisti taip, kaip teigiama Konstitucinio Teismo nutarime, įtraukiant „objektyvių aplinkybių” savoką. Be to, būtina įtvirtinti nuostatą, kad gerai besimokantiems studentams studijų stipendijos „yra skiriamos“, o ne „gali būti“ skiriamos, kaip yra dabartiniame variante.
Toliau – LLRI pastabos ir pasiūlymai, kurie buvo pateikti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.
LLRI pranešimas spaudai „LLRI siūlo didinti gerai besimokančių vaikų ir jų tėvų studijų pasirinkimo galimybes”
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Mokslo ir studijų įstatymo 7, 10, 12, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 44, 47, 48, 51, 55, 57, 69, 70, 71, 75, 95 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (XIP-4187) ir teikia pastabas ir pasiūlymus.
Įstatymo projekto 16 straipsnis siūlo papildyti 69 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvos Respublikoje, apmokėti gali būti skiriamos, jeigu tam tikri specialistai negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose.“
Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 36 dalį:
36. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 70 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad paskirstant aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas turi būti atsižvelgiama į valstybinių aukštųjų mokyklų galimybes patenkinti valstybės nustatytą poreikį parengti atitinkamų sričių (krypčių) specialistų ir kad geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirenkamoms nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamos studijų vietos gali atitekti tik tais atvejais, kai atitinkamų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinio Teismo išvada dėl valstybinių ir privačių mokyklų finansavimo teigia, kad finansavimas nevalstybinėms aukštosioms mokykloms gali būti skirtas, jeigu dėl objektyvių priežasčių tam tikrų sričių specialistai negali būti parengti privačiose mokyklose. Tuo tarpu Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projekte nebelieka „objektyvių priežasčių“ sąvokos. Svarbu pabrėžti, kad studento galimybė atskirti dvi panašaus pobūdžio studijų programas ir sprendimas pasirinkti vieną iš jų turėtų būti traktuojamas kaip objektyvi priežastis, leidžianti konstatuoti, kad programos nėra vienodos ir neparuošia vienodos krypties specialistų. Didelę svarbą pasirinkimui gali turėti ir konkretaus dėstytojo reputacija ar aukštosios mokyklos žinomumas. Kitaip tariant, šiuolaikinėje darbo rinkoje net ir smulkus aukštųjų mokyklų programų ar mokymo metodų skirtumas gali lemti skirtingas įsidarbinimo galimybes, todėl visos programos turėtų būti traktuojamos kaip išskirtinės ir dirbtinai neskirstomos į homogeniškas grupes.
Būsimasis studentas, besirinkdamas specialybę ir aukštąją mokyklą, yra labiausiai suinteresuotas ir motyvuotas, kad aukštosios mokyklos ir profesijos pasirinkimas pasiteisintų darbo rinkoje. Kitų sistemos dalyvių vertinimas negali būti traktuojamas kaip labiau objektyvus nei studento pasirinkimas, nes sprendimo priėmėjai asmeniškai nesusidurs su teisingo ar klaidingo sprendimo pasekmėmis. Ekonominė logika sako, kad sprendimai yra priimami atsakingiausiai, kai su sprendimų pasekmėmis (teigiamomis ar neigiamomis) susiduria sprendimą priimantis asmuo. Kai ši motyvacijos grandinė nėra išlaikoma, neišvengiamai iššvaistoma daugiau išteklių, veikla tampa mažiau efektyvi ir prasčiau tenkina paslaugos gavėjų poreikius.
Net ir sutelkus didelį kiekį išteklių valstybės institucijos ar specialiai šiam tikslui suburtos ekspertų komisijos nėra ir negali būti pajėgios tiksliai identifikuoti profesijų ir mokymo metodų poreikio darbo rinkoje ateityje, todėl pašalinus studento sprendimą iš aukštųjų mokyklų finansavimo sistemos, neišvengiamai atsirastų paklaidos, kurios sukeltų darbo rinkoje reikalingų įgūdžių ir studentų kompetencijų nesutapimą stambiu mastu.
Įstatymo projektas taip pat prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams, nes privačios aukštosios mokyklos būtų eliminuojamos iš konkurencinės kovos dėl studentui skirto valstybės finansavimo, nors ir atitinka visus aukštajai mokyklai keliamus reikalavimus ir teikia paslaugas, kurias, įvertinę egzistuojančias alternatyvas, pasirenka studentai. Siūlomi pakeitimai nepaliktų galimybės studentui rinktis, privačioje ar valstybinėje mokykloje studijuoti už jam skiriamą valstybinį finansavimą. Tikėtina, kad izoliavus valstybines aukštąsias mokyklas nuo konkurencijos aukštojo mokslo rinkoje, kristų jų teikiamų paslaugų kokybė, nes neliktų paskatų ir motyvacijos teikti studentų ir darbo rinkos poreikius atitinkančias paslaugas.
Be to, valstybinės aukštosios mokyklos įgautų du finansavimo kelius – valstybės skiriamą krepšelį ir privačias studentų įmokas. Tuo tarpu privačios aukštosios mokyklos galėtų gauti tik vieną finansavimo šaltinį – studentų įmokas. Tokiu būdu privačioms aukštosios mokykloms būtų sudaromos itin nepalankios sąlygos jų tiesioginių konkurentų – valstybinių aukštųjų mokyklų – atžvilgiu.
Pakeitimai taip pat didintų socialinę atskirtį, nes panaikinus galimybę į privačią aukštąją mokyklą atsinešti mokinio krepšelį, didėtų studentui tenkanti paslaugos kainos dalis, mažiau nepasiturinčių studentų galėtų studijuoti privačiose aukštosiose mokyklose.
Dėl išvardintų priežasčių LLRI siūlo įtraukti studento pasirinkimą į finansavimo skirstymo struktūrą ir traktuoti jį kaip esminį, labiausiai objektyvų ir Konstitucinio Teismo išvadą atitinkantį kriterijų, kuriuo vadovaujantis būtų galima identifikuoti programų ir profesijų skirtingumą ir skirti finansavimą. LLRI siūlo Konstitucinio Teismo nutarimo 36 dalį perkelti į įstatymo projektą pažodžiui ir 16 projekto straipsnį formuluoti taip:
„3. Vyriausybės nustatyta tvarka, valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvos Respublikoje, apmokėti gali būti skiriamos, jeigu tam tikri specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose.“
Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalis siūlo papildyti įstatymo 75 straipsnį 7 dalimi:
„7. Daliai aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusių asmenų, priimtų į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui gali būti skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka. Studijų stipendijų paskirstymą pagal studijų ar mokslo sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Studijų stipendijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.”
Tokio pobūdžio formuluotė leistų neskirti studijų stipendijų, todėl siūlome įtvirtinti nuostatą, kuri įpareigotų daliai aukščiausius konkursinius balus surinkusių ir studijuoti priimtų asmenų skirti stipendijas. Siūlome įstatymo 75 straipsnio 7 dalį formuluoti taip:
„7. Daliai aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusių asmenų, priimtų į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui yra skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Antrosios pakopos studentams ir doktorantams yra skiriama studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka. Studijų stipendijų paskirstymą pagal studijų ar mokslo sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Studijų stipendijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.”
