LLRI siūlo nepritarti svarstomam įstatymo projektui, nes jame siūlomi pakeitimai užkirstų kelią konkurenciniams procesams aukštojo mokslo srityje ir turėtų neigiamų pasekmių studijų kokybei ir darbo rinkai.
Siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybė formuoja valstybės užsakymą atitinkamų sričių specialistų poreikiui užtikrinti ir nustato bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių 5 metų laikotarpiui. Tokia nuostata yra kritikuotina. Pirma, valstybės institucijos nėra ir negali būti pajėgios nuspėti tikslių rinkos poreikių 5 ar net mažiau metų į priekį. Antra, tokia tvarka užkirstų kelią studentams savo pasirinkimu spręsti, kuri mokymo programa geriau atitinka jo pasirinkimą.
Nemokamą mokslą siūloma garantuoti gerai besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, o „geru mokymusi“ siūloma apibrėžti semestro pasiekimų vertinimą ne mažesnį nei 8. LLRI nuomone, tokia sistema sukurtų motyvaciją dėstytojams vertinti daugiau studentų kaip gerai besimokančių, siekiant pritraukti daugiau valstybinio finansavimo.
Sąlyga, kad krepšelio pinigai gali keliauti į privačią mokyklą tik tuo atveju, kai konkrečių profesijų neruošia valstybinės mokyklos, paneigia krepšelio principu paremto finansavimo esmę. Tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis laiduoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose, nereiškia, jog iš piliečių turi būti atimama teisė rinktis kokioje mokykloje, valstybinėje ar privačioje, mokytis. Konstitucijoje įtvirtintas nemokamas mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose nepaneigia privačių mokyklų finansavimo galimybės.
LLRI atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucija laiduoja nemokamą mokslą piliečiams, o ne finansavimą valstybinėms mokymo įstaigoms. Todėl įstatymo projekte siūlomos taisyklės šiurkščiai pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kuriuos gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konkurencijos įstatymas, ir yra nesąžiningos privačių mokyklų atžvilgiu.
Toliau – LLRI pastabos ir argumentai, kurie buvo pateikti Seimo frakcijoms ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projektą (XIP-1688(2)) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Įstatymo projekto 71 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad Vyriausybė formuoja valstybės užsakymą atitinkamų sričių specialistų poreikiui užtikrinti ir nustato bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių 5 metų laikotarpiui. Planas galėtų būti koreguojamas kiekvienais metais.
Tokia nuostata yra kritikuotina dėl kelių aspektų. Pirma, valstybės institucijos nėra ir negali būti pajėgios nuspėti tikslių rinkos poreikių 5 metams į priekį ar netgi vienerių metų laikotarpiui, todėl siūlomos metodikos taikymas skausmingai atsilieptų darbo rinkos dalyviams, nes atsirastų dideli darbo rinkos paklausos ir pasiūlos skirtumai, nesutapimai tarp aukštojo mokslo įstaigose suteikiamų įgūdžių ir kvalifikacijų bei darbdavių poreikių. Studento asmeninio pasirinkimo svarba studijų finansavimo sistemoje (krepšelio sistema) leidžia sparčiau ir efektyviau reaguoti į rinkos pokyčius ir pritaikyti mokymosi programas ir metodus. Valstybė negali ir neturi garantuoti konkrečių specialybių poreikių rinkoje, todėl negali ir neturi formuoti valstybės užsakymo atitinkamų sričių specialistų ruošimui.
Antra, siūloma valstybės užsakymo tvarka užkirstų kelią studentams savo pasirinkimu spręsti, kuri mokymo programa geriau atitinka jo pasirinkimą. Čia svarbu pažymėti, kad iš Konstitucijos kildinama gerai besimokančio piliečio teisė gauti valstybinį finansavimą nėra paremta „valstybiniu užsakymu“ išreikštu valstybės poreikiu.
Įstatymo projekto 68(1) straipsnis nubrėžia nemokamo aukštojo mokslo gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laidavimo principus. Nemokamą mokslą siūloma garantuoti gerai besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu. „Geru mokymusi“ įstatymo projekte siūloma apibrėžti semestro pasiekimų vertinimą ne mažesnį nei 8, pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.
Toks apibrėžimas sukuria interesą rašyti geresnius pažymius, iškreipia dėstytojų motyvaciją, užprogramuoja gerai besimokančiųjų didėjimą, esant pažymių infliacijai. Pažymių infliacija – tai gerus pažymius gaunančių mokinių skaičiaus didėjimas, ši problema gali atsirasti dėl privalomo pilno gerai besimokančiųjų finansavimo. Kitaip tariant, siūloma sistema sukurtų motyvaciją dėstytojams vertinti daugiau studentų kaip gerai besimokančių, siekiant pritraukti daugiau valstybinio finansavimo.
Be to, toks „gero mokymosi“ apibrėžimas yra labai netikslus, nes skirtingose mokslo srityse vertinimas 8 reiškia skirtingą žinių ir pasiekimų lygį, nevienodą santykinę poziciją kitų studentų atžvilgiu. Tikėtina, kad įvedus siūlomą tvarką, potencialiai susidarytų situacija, kai populiarios studentų tarpe ir perspektyvios mokymo programos nesulauktų valstybės finansavimo dėl griežtesnio žinių ir įgūdžių vertinimo. Vadovaujantis tuo pačiu principu, mažiau gabių studentų pritraukiančios programos, kuriose nuolaidžiau vertinami mokymosi pasiekimai, pritrauktų daugiau valstybės finansavimo. Tai gali privesti prie situacijos, kai valstybės lėšos aukštajam mokslui bus kreipiamos pagal individualių aukštųjų mokyklų naudojamą vertinimo laisvumą, t. y. žinias „laisviau“ vertinančios mokyklos gaus daugiau finansavimo. Tai turėtų didelių neigiamų pasekmių ir aukštajam mokslui, ir valstybės finansams.
Dabartinėje sistemoje egzistuojantis ribotas krepšelių kiekis apriboja finansavimo mastą ir valstybės išlaidas. Tuo tarpu siūloma tvarka atvertų duris neribotam kiekiui „gerai besimokančiųjų“ gauti finansavimą iš valstybės, net ir tokiais laikotarpiais, kai valstybė yra nepajėgi skirti tiek lėšų aukštajam mokslui.
Įstatymo projekto siūlymai taip pat stabdytų teigiamus pokyčius švietimo sistemoje, nes būtų užkertamas kelias krepšelių sistemos sukurtos konkurencinės aplinkos aukštajame moksle rezultatams pasireikšti. Sąlyga, kad krepšelio pinigai gali keliauti į privačią mokyklą tik tuo atveju, kai konkrečių profesijų neruošia valstybinės mokyklos, paneigia krepšelio principu paremto finansavimo esmę. Tokiu būdu valstybinėms aukštojo mokslo įstaigoms sukuriama pirmumo teisė ir studentams nepaliekama studijų teikėjo pasirinkimo teisė atsižvelgiant į studijų kokybę. Tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis laiduoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose, nereiškia, jog iš piliečių turi būti atimama teisė rinktis kokioje mokykloje, valstybinėje ar privačioje, mokytis. Konstitucijoje įtvirtintas nemokamas mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose nepaneigia privačių mokyklų finansavimo galimybės.
Svarbu pažymėti, kad Konstitucija laiduoja nemokamą mokslą piliečiams, o ne finansavimą valstybinėms mokymo įstaigoms. Tokios siūlomos taisyklės šiurkščiai pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kuriuos gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konkurencijos įstatymas, ir yra nesąžiningos privačių mokyklų atžvilgiu. Privatūs paslaugos teikėjai yra eliminuojami iš rinkos, net jeigu gali pasiūlyti tokios pat arba geresnės kokybės paslaugas už mažesnę kainą. Įstatymo projekte siūloma tvarka apsunkintų privačių aukštųjų mokyklų veiklą, apribotų galimybes konkuruoti su valstybinėmis mokyklomis, net ir tuo atveju, jeigu privačioms mokymosi įstaigoms pirmenybę teiktų gerai besimokantys piliečiai.
LLRI siūlo nepritarti įstatymo projektui, nes jame siūlomi pakeitimai užkirstų kelią konkurenciniams procesams aukštojo mokslo srityje ir turėtų neigiamų pasekmių studijų kokybei ir darbo rinkai.
