Lietuvos laisvosios rinkos institutas teikia pasiūlymus dėl profesinio orientavimo, profesinio mokymo bei kai kurių darbo biržos funkcijų pertvarkos. Aukštas nedarbo lygis skatina peržiūrėti tiek darbo biržos funkcijas, tiek bendresnius profesinio orientavimo ir profesinio mokymo klausimus.
Šiandien profesinėse mokyklos mokosi virš 40 tūkstančių moksleivių. Mokymas dažnai neatitinka nei besimokančiųjų nei darbdavių poreikių, kadangi mokymo infrastruktūra neatitinka versle naudojamų technologijų, o įmonių atstovai teigia, kad profesinio mokymo įstaigas baigusius asmenis dažnai iš naujo reikia apmokyti juos įdarbinus. Taip pat problemiškas ir pats profesinio kelio pasirinkimas.
„Šiuo metu vyrauja nuomonė, jog pasirinkti profesiją gali padėti keliolika profesinio konsultanto valandų, tačiau pati bendrojo lavinimo sistema neskatina viso mokymosi mokykloje laikotarpiu atsiskleisti kitiems, neakademiniams vaikų įgūdžiams“ – teigia LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
Pasirengimas profesiniam mokymui prasideda bendrojo lavinimo sistemoje, o bendrasis mokymas, nors ir darosi įvairesnis, iš esmės lieka labai standartizuotas. Todėl LLRI siūlo didinti galimybes bendrojo lavinimo mokykloms būti skirtingoms, taikyti skirtingas mokomo programas, pritaikyti ugdymo turinį ir formas prie skirtingų moksleivių grupių ar atskirų moksleivių. Mokiniams, kurie nesiruošia po mokyklos baigimo stoti į šalies aukštąsias mokyklas ar mokosi ne pagal bendrąsias programas, turi būti sudarytos sąlygos pasirinkti alternatyvius būdus įvertinti jų mokymosi rezultatus. Šios priemonės padėtų lengviau ir taikliau pasirinkti profesiją daugumai Lietuvos jaunuolių.
Profesinėms mokykloms efektyviau derintis prie rinkos pokyčių padėtų didesnio savarankiškumo suteikimas ir pasirenkant mokymo programas, ir tvarkant personalo bei finansinius klausimus.
Bedarbių profesiniam orientavimui ir mokymui taip pat būtini pokyčiai Darbo biržos teikiamose paslaugose. Pirmiausia, reikia užtikrinti, kad darbo biržos paslaugas gautų tie, kuriems informavimas ir profesinis mokymas reikalingas. Deja, šiandien daugelis bedarbių priversti ateiti į darbo biržą, nors šių paslaugų jiems nereikia.
Tam, kad asmuo galiausiai galėtų įgyvendinti sprendimą mokytis profesijos, ją atnaujinti arba keisti, reikia užtikrinti „krepšelio“ finansavimo principą ir bedarbių mokymui. Tai suteiktų daugiau pasirinkimo galimybių ir motyvacijos siekti profesinio mokymo.
Pasak LLRI viceprezidento – „Interesą teikti profesinio mokymo paslaugas darbo netekusiems gali turėti tiek valstybinės ar nevalstybinės mokymo įstaigos (ne tik profesinio mokymo, bet ir bendrojo lavinimo mokyklos, kolegijos ar universitetai), tiek įmonės, įmonių mokymo centrai ar personalo mokymo įmonės.“
Taip pat LLRI siūlo sudaryti ir elektroninę registravimosi galimybę, taip sumažinant darbo krūvį darbo biržoms; keisti darbo ieškančių asmenų informavimo ir konsultavimo tvarką ir sudaryti galimybes šias paslaugas teikti ne tik darbo biržai, bet ir kitoms institucijoms, pavyzdžiui, socialines paslaugas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Pertvarkius profesinio mokymo finansavimo sistemą pagal siūlomus principus ir kartu suteikus profesinėms mokykloms didesnę laisvę priimti įvairius sprendimus, profesinio mokymo sistemoje atsiras daugiau motyvuotų mokinių, o tai kels profesinio mokymo prestižą.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Gerūta Ramonaitė, LLRI administratorė
Tel. (8 5) 252 62 55
