Rugsėjo 1-ąją į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas susirinko apie 370 tūkstančių Lietuvos vaikų. Paskui juos į mokyklas keliauja ir mokinio krepšelis. Jis pagal Lietuvos biudžeto įstatymą 2012 metais yra 3310 litų. Turbūt galvojate, kad kiekvienas Lietuvos vaikas į mokyklą atsineša būtent tokią sumą? Deja, yra visai kitaip.
Vyriausybės patvirtinta mokinio krepšelio paskirstymo metodika leidžia šią vaiko ugdymui skirtą sumą perskirstyti taip, kad lėšos skirtos vienam mokiniui skiriasi kone 2 tūkstančiais!
Valstybės kontrolės audito ataskaitoje skelbiama, kad pernai didžiausią mokinio krepšelį gavo Šalčininkų vaikai – po 5,8 tūkstančius litų. Mažiausiai buvo finansuojami Kauno miesto vaikai – 4 tūkstančiais litų. Apskritai, miestų – Alytaus, Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos, Druskininkų – mokiniai gauna mažiausią krepšelį. Dosniausiai valdžia atriekia jau minėtiems Šalčininkų, Neringos, Vilniaus rajono, Alytaus rajono vaikams.
Taigi vietoje tikro vieno ir vienodo mokinio krepšelio turime visą krepšelių dirbtuvę, kurioje pagal įvairius kriterijus kiekvienam rajonui, mokyklai ir net mokiniui sumodeliuojamas individualus krepšelis. Savo turiniu toks „krepšelis“ mažai skiriasi nuo ydingo institucinio mokyklų finansavimo, kurį mokinio krepšelis ir turėjo pakeisti.
Valstybės kontrolė konstatuoja, kad didesnį krepšelį gauna mokyklos, kur mažiausias mokinių skaičius klasėje, kur daugiausia nesukomplektuotų klasių, kur mažiau mokinių tenka vienam pedagogui. Ši išvada byloja, kad krepšelis skirtas ne vaiko ugdymui, bet institucijos struktūrai palaikyti. Įvertinant liūdną, tačiau nepaneigiamą faktą, kad geresnį išsilavinimą suteikia kai kurios miestų mokyklos, gauname paradoksą. Už prastą paslaugos kokybę mokama daugiau nei už gerą.
Pažvelkime į šį reikalą ir dar iš vienos pusės. Kadangi tai mokinio krepšelis, jis skirtas mokinio ugdymui, tad kuo galima pagrįsti tai, kad vaikas Kaune ir vaikas Šalčininkuose gauna skirtingą finansavimą? Jei krepšelis „nevaikščiotų“ per savivaldybių biudžetus, o būtų tiesiogiai išmokamas mokinio tėvams, ir šie krepšelyje esančias lėšas patys turėtų sumokėti į mokyklos kasą, toks mokinių diferencijavimas labai greitai būtų išvilktas į dienos šviesą ir gal net sulauktų Konstitucinio Teismo sprendimo.
Mokinio krepšelio esmė, kad jis turi būti visiems vienodas, didesnis tik moksleiviams su specialiais poreikiais, ir tik tuomet galėtume tikėtis planuotos krepšelio naudos. Dabar gi, kai kas nors baksnoja, jog krepšelis „nesuveikė“, tai suveikė tikro krepšelio nebuvimas.
Gera žinia valdžios diskriminuojamiems moksleiviams. Švietimo ir mokslo ministerija rengia mokinio krepšelio paskirstymo metodikos pakeitimus, kuriuose bus siūloma mažinti krepšelio diferenciaciją. Krepšelis tuomet tikrai turėtų labiau priklausyti mokiniui. O kad krepšelis būtų visiškai suformuotas ir pilnas, į jį turėtų būti įtrauktos ir aplinkos lėšos, kurios šiuo metu vienam mokiniui sudaro apie 500 litų.
Vyriausybė jau artimiausiu metu ketina padidinti mokyklų savarankiškumą. Pavyzdžiui, mokykloms ketinama leisti pirkti reikalingas paslaugas, o ne steigti darbo vietas, kai nesusidaro darbo krūvis. Šie pakeitimai sudaro prielaidas taupiau naudoti lėšas ir panaikinti krepšelio diferencijavimą. Būtent tokius „mokyklinius“ uždavinius rugsėjo 1-ąją turėtų išspręsti Vyriausybė.
