V. Mitalas, LLRI ekspertas.
Konstitucinis teismas šį rudenį paskelbs, ar verta naująją pensijų reformą panagrinėti atidžiau, t.y. ar ji atitinka Konstituciją. Kol šio sprendimo dar nėra, pensijų sistemos dalyviai, vieni kitus drąsindami, ruošiasi atlaikyti sausio 1 d. ateisiančius pokyčius. Verdant diskusijoms apie būsimosios reformos parametrus, galime dar kartą pažvelgti į pasiruošimo senatvei esmę. Ar apskritai dabartinė pensijų sistema oriai senatvei tinka geriausiai?
Pirma, senatvė neužklumpa žmogaus netikėtai, kaip kad kelininkus, būna, užklumpa žiema. Žinoma, senyvo amžiaus dar reikia sulaukti, tačiau tai nėra toks neprognozuojamas įvykis kaip gaisras ar nelaimingas įvykis kelyje, kuriems dažnu atveju pasiruošti labai sunku. Senatvė, taigi – ir pensija, susijusi su planuotu gyvenimo etapu, kuriam galima ruoštis. Ir nors žmogiška prigimtis nenuspėjama, jauniems asmenims galvoti apie pensiją nesinori ir prisiversti taupyti jiems gali būti nelengva, metų naštos neišvengiamumas lemia, kad racionalus žmogus turi iš anksto rūpintis savo pensija. Taigi turi rūpintis individualiu kaupimu.
Antra, taupymas senatvei gali būti labai įvairus. Vieni tiki, kad tik investicijos į nekilnojamąjį turtą yra patikimas kelias taupyti, kiti taupo pensijų fonduose ar gyvybės draudimo bendrovėse, treti renkasi dar įdomesnius būdus, pavyzdžiui, pirkdami auksą ar meno kūrinius. Tam, kad būtų galima atsakyti, kuris būdas yra geriausias, reikėtų turėti daug specifinių investavimo žinių ir sėkmės arba gebėjimo numatyti ateitį. Arba žinoti, kad mažiausiai specifinio išmanymo reikalaujantis (tačiau nemažai nepagrįstų spekuliacijų sukeliantis) taupymas pensijų fonduose pastaruosius 15 metų buvo pelningas ir dėl to gali būti geru pasirinkimu taupyti senatvei.
Trečia, XXI amžiuje pensininkai jau nebe tokie, kokie buvo prieš 30 metų. Atsiranda vis daugiau įvairių darbo formų, darbo iš namų galimybių. Anksčiau vyravęs supratimas, kad jei pensija ir yra susijusi su kokiu nors darbu, tai veikiausiai darbu kolektyviniame sode, palengva nyksta. Žmonės nori veikti, socializuotis ir išbandyti iki tol dar nebandytas veiklas. Dažnas sulaukęs pensinio amžiaus dar nesijaučia pensininku (žinoma, yra ir tokių, kurie „pasensta“ toli iki pensijos). Galų gale – ilgėja vidutinis amžius. Medicinos naujovės lemia, kad žmonės gyvena ilgiau ir turi didesnį šansą ilgiau išlikti darbingi. Dėl to standartizuotos pensijų sistemos taisyklės vis mažiau atitiks „vidutinio pensininko“ poreikius.
Ir dėl šių priežasčių, ir dėl prastėjančių demografinių rodiklių – mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir gausėjančių pensininkų gretų – dar 2003 metais buvo numatyta tolygiai stiprinti privatų kaupimą. Tokiu būdu vis daugiau socialinio draudimo įmokų būtų nukreiptos į privačius pensijų fondus ir mažinama „Sodrai“ tenkanti našta. Valdžiai nuolat kaitaliojant pensijų kaupimo taisykles, žmonių noras kaupti mažėjo. Dėl to didelė dalis gyventojų apsisprendė iš viso nekaupti, kita dalis kaupė, bet mažiau nei būtų kaupusi, jei žaidimo taisyklės nebūtų keičiamos kas kelis metus. Galų gale, kaupiantieji „skirtingu greičiu“ tapo pagrindine priežastimi, kodėl dabar vėl įgyvendinama nauja pensijų reforma. Bent jau taip sako jos iniciatoriai.
Ar be parametrinių pakeitimų reforma iš pamatų pakeis pasirengimą senatvei? Vargu. Taip, dėl jaunesnių nei 40 metų žmonių automatinio įtraukimo į kaupimą pensijų fonduose, kaupiančiųjų skaičius išaugs, tačiau dalis jų kaups mažesniu tempu, nei anksčiau buvo numatyta. Dėl to ir sukaups mažiau. Ar „Sodros“ našta palengvės? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip, nes dalis pensijų (bazinė pensija) bus mokama nebe iš „Sodros“, o valstybės biudžeto. Dėl to pasunkės našta valstybės biudžetui. Ir svarbiausia – naujoji pensijų reforma dar labiau standartizuos pensijų sistemą gyvenime, kuris tampa vis įvairesnis.
Automatiškai įtrauks, parinks tinkamą fondą, reikės tik atsilošti ir mėgautis, nes viskuo pasirūpinta. Šaržuoju, nors užmačios ir yra tokios. Net ir reformos architektai neslepia, kad ši pertvarka nepadės Lietuvai išvengti pensinio amžiaus ilginimo arba mokesčių augimo. Atsisakytos 2003 m. reformoje užkoduotos ambicijos „Sodros“ sistemą palengva keisti kaupiamąja, lems daug politinių ginčų ateityje. Katilas lieka vienas, o pretenduojančių į jo sriubą – tik daugėja. Gerai bent tiek, kad su dar viena pensijų reforma vėl išryškėja paprasta tiesa – būtina savo senatve pasirūpinti patiems.
www.llri.lt
Straipsnį taip pat kviečiame skaityti „Lietuvos žiniose”>>
