Lietuva verslo sąlygų indekse palypėjo iki 16 vietos. Tai labai džiugi žinia, rodanti, kad jei iš tikro norima pagerinti situaciją ir jei netrūksta kryptingumo ir užsispyrimo, tą padaryti galima. Sritys, už kurias Lietuva kilstelėjo į viršų yra keturios. Pagreitintos statybos leidimų išdavimo ir prisijungimo prie elektros procedūrų laikas, patobulinta mokesčių elektroninė mokesčių mokėjimo sistema bei kiek pagerinti smulkiųjų investuotojų apsauga. Šios sritys verslui ir žmonėms yra svarbios, todėl verta pasidžiaugti – mūsų pastangas įvertino!
Šį indeksą stebi didžiausi pasaulio investuotojai besirinkdami šalį, kurioje investuoti. Šį indeksą galima vertinti įvairiai, galbūt jis apima ne viską, galbūt ne visi duomenys atitinka realybę. Tačiau šis indeksas be jokio abejo yra informatyvus ir vertinamas tarptautiniu lygmeniu. Investuotojai mėgsta kiekybiškai įvertinamus ir pamatuojamus sprendimus, todėl jei jiems yra prieinama tokia informacija, kuri gali apibendrintai įvertinti šalių verslo sąlygas – jie juo be jokios abejonės naudojasi. Todėl Lietuvai, kuriai žūtbūt reikia prisitraukti kuo daugiau užsienio investicijų norint kelti šalies produktyvumą ir pajamų lygį, kilimas šiame indekse yra būtinas.
Nereiktų sustoti vietoje – Lietuva turėtų sau išsikelti tikslą būti pirmame dešimtuke. Juolab ir tai, kad pakilimas yra jau buvusios, o ne šios Vyriausybės nuopelnas. Lietuva turi pakankamai minusų investicijų prasme – maža šalis, kai kas įvertintų, kad dar ir Europos užkampyje, ribotas kiekis darbo jėgos, turime daug reguliavimo ir administravimo naštos, mokesčių našta kai kuriose srityse (pvz. darbo santykiuose) taip pat aukšta, iki galo niekaip negalime išgyvendinti korupcijos, neturime normaliai funkcionuojančios finansų rinkos ir kt. Todėl tam, kad būtume pastebėti, turime indekse būti labai aukštai, kad konkuruodami dėl investicijų neatkristume bent jau pirmame pasirinkimų rate.
Lietuvoje dažnai dairomasi į Skandinavijos šalis, kaip tokias, kuriose gyventi gera, ir kurias mums reikia sekti priimant sprendimus ar įgyvendinant ekonominę politiką. Įdomu tai, kad verslo sąlygų indekse visos Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija, Suomija, Švedija – yra aukščiau Lietuvos. Tai verčia susimąstyti – kad gal jei iš tikro norime gyventi taip, kaip Skandinavai, turime galvoti ne tiek apie tai, kaip perskirstyti ar apmokestinti tiek, kiek jie – o kaip sukurti tokias pat palankias investicines ir ekonominės veiklos sąlygas. Gal Skandinavai gerai gyvena visai ne dėl griežto darbo kodekso, aukštų mokesčių ar perskirstymo, o nepaisant tų? Nes verslo sąlygų indeksas rodo, kad Skandinavai be šių minėtų ypatumų dar sugeba sukurti ir itin palankias verslo sąlygas.
Kaip ir kiekvienais metais verta paminėti tai, kad į verslo sąlygų indekse neįtraukiami darbo santykiai. Po visų Darbo kodekso diskusijų Lietuvoje reikia pripažinti, kad jis lankstumo prasme į priekį beveik nepasistūmėjo, atvirkščiai, nemažai kur įvesta naujų darbo santykio reguliavimų. Ši sritis Lietuvoje išlieka problemiška, ir be jokios abejonės nutemptų Lietuvos vertinimą žemyn.
