Lietuva šiais metais užima net 16 vietą pagal pasaulinį ekonominės laisvės indeksą, kurį kasmet sudaro JAV tyrimų centras „Heritage Foundation“. Lietuvos įvertinimas išties neblogas, lenkiame net 90 proc. valstybių. Ką tai reiškia? Kas yra ekonominė laisvė ir kaip ji matuojama?
Ekonominė laisvė svarbi ne tik ekonomikai. Tai kiekvieno šalyje gyvenančio žmogaus teisė laisvai ir valdžios netrukdomam spręsti, kokį darbą dirbti, ar kurti verslą, ką pirkti už savo uždirbtus pinigus, ką daryti su savo turtu ir pan. Tokia laisvė skamba kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Nors formaliai ir galime pasirinkti, kokį darbą dirbti, ar kurti verslą, tačiau puikiai žinome, kad bet kuri veikla apipinta įvairiais suvaržymais: valdžios reguliavimu, licencijomis, leidimais, mokesčiais ir pan.
Lyg ir patys sprendžiame, ką norime pirkti, tačiau tai galime daryti tik maždaug už pusę savo uždirbamų pajamų, nes pagal darbo sutartį dirbantis žmogus, legaliai perkantis prekes ir paslaugas, pusę savo pajamų sumoka mokesčiams. Lygiai taip pat ir dėl mūsų nuosavybės. Mums ji lyg ir priklauso, tačiau vos norime ką nors su ja padaryti, tuoj turime apsižiūrėti, ar tai apskritai neuždrausta, o jei ne – gauti leidimą. Pavyzdžiui, jei turite žemės sklypą ir pinigų namui pasistatyti, tai dar toli gražu nereiškia, kad tai galite daryti. Viską turite suderinti su valdžios institucijomis, ir galbūt jums bus leista tai daryti. O gal ir ne.
Ekonominė laisvė šalyje reiškia, kad žmogus, netąsomas valdžios institucijų, gali veikti laisvai, siekdamas savo tikslų tol, kol nekenkia kitiems. Visiškai neatsitiktinai tose šalyse, kuriose ekonominės laisvės yra daugiau, o valdžios kišimosi, mokesčių ir reguliavimo – mažiau, žmonės gyvena vidutiniškai geriau.
Ekonomiškai laisvose šalyse pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra gerokai didesnės, žmonės uždirba dvigubai daugiau nei prasčiau įvertintose šalyse. Taip pat šalyse, kuriose ekonominės laisvės daugiau, žmonės sveikesni, labiau išsilavinę, esama daugiau inovacijų ir pan. Tai įrodo, kad ekonominė laisvė – mūsų gerovės pamatas. Gyvename gerai tada, kai esame laisvi savo laiką, sugebėjimus ir talentus panaudoti taip, kaip mums atrodo naudingiausia. Kuo esame ekonomiškai laisvesni, tuo mažiau suvaržymų patiriame imdamiesi naujos veiklos: steigdami verslą, sukurdami naują prekę ar paslaugą.
Ekonominė laisvė skatina žmonių išradingumą ir produktyvumą. Matuoti ekonominę laisvę nėra lengvas uždavinys, mat šalys, jų teisinės, politinės ir ekonominės sistemos, žmonių kultūra labai skiriasi. Tyrimų centras „Heritage Foundation“ ją skaičiuoja vertindamas keturias apibendrintas sritis.
Pirma – tai įstatymų viršenybė. Žiūrima, ar šalyje ginama privačios nuosavybės teisė, t. y. jei turite turto, ar jis saugus, ar niekas – privatūs asmenys, įmonės, valdžia – negali jo nusavinti. Vertinama, ar teismai, spręsdami ginčus dėl turto, yra nešališki ir sąžiningi. Taip pat – kiek korupcijos yra valdžios institucijose, kuri leidžia apeiti įstatymus. Antra sritis – valdžios sektoriaus dydis. Jei valdžia užkrauna didelę mokesčių naštą, išleidžia didelę dalį žmonių uždirbamų pajamų savo nuožiūra, jei valstybė gyvena šia diena ir daug skolinasi, tai apriboja mūsų laisvę. Tad kuo mažiau apmokestinimo ir kuo mažesnės valdžios išlaidos – tuo daugiau ekonominės laisvės.
Valdžia gyventojus ir įmones apkrauna ne tik mokesčių, bet ir reguliavimo našta. Tai trečia vertinama sritis. Žiūrima, ar valdžia ne pernelyg kišasi į verslą, smulkmeniškai reguliuodama kiekvieną jo veiklos aspektą. Taip pat vertinama, ar darbo santykiai nėra taip griežtai reguliuojami Darbo kodeksu, kad nebelieka vietos jokiems laisviems ir abipusiškai naudingiems susitarimams tarp darbuotojo ir darbdavio.
Žiūrima, ar šalyje infliacija nėra pernelyg didelė, kad žmonėms ir įmonėms neapsunktų galimybės planuoti savo finansinę ateitį ir nereikėtų kentėti nuo nuolat augančių kainų. Ketvirta sritis – rinkų atvirumas. Vertinama, ar šalyje įmonės yra laisvos importuoti ir eksportuoti savo prekes be muitų ar kitų suvaržymų, ar gyventojai gali kurti verslą bei investuoti užsienyje ir ar užsieniečiai tą patį gali daryti čia.
Galiausiai – ar valdžia ne per daug griežtai reguliuoja finansų sektorių, ar šis geba suteikti pakankamai paskolų ir kitų finansinių produktų žmonėms ir verslui. Taigi, įvertinus visas šias sritis, Lietuva atrodo visai neblogai. Ir tuo tikrai reikia pasidžiaugti. Tačiau ne viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pirma, aukštas pozicijas pagal reitingą Lietuvai padeda išlaikyti ne konkretūs Lietuvos valdžios sprendimai, o tiesiog narystė Europos Sąjungoje (ES). Pavyzdžiui, gana gerą įvertinimą tokiose srityse kaip prekybos ir investicijų laisvė, teismų sistema, nuosavybės teisių apsauga iš esmės lėmė stojimas į ES ir jos taisyklės. Puikiai įvertintą pinigų politiką ir pinigų laisvę lemia ne Lietuvos bankas, o Europos Centrinio Banko politika.
Antra, sudarant indeksą buvo palankiai įvertintos Lietuvos pastangos modernizuoti darbo santykius – priimti naują Darbo kodeksą, kuris turėjo įsigalioti šiais metais. Deja, Darbo kodekso įsigaliojimas atidėtas. Užuot sprendusi įsisenėjusias problemas, trukdančias investicijoms, valdžia trypčioja vietoje ir užsiima populizmu.
Trečia, yra sričių, kur ekonominė laisvė labiau popierinė nei reali. Pavyzdžiui, Lietuvai gana aukštas balas pagal indeksą skirtas mokesčių srityje, tačiau džiaugtis nėra kuo – mokesčių našta darbo santykiams Lietuvoje paslėpta. Tarptautiniame reitinge vertinami pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai, kurie Lietuvoje yra 15 procentų. Deja, šie tarifai – tik ledkalnio viršūnė. Mokesčių našta darbo santykiams yra daug didesnė, ji apima ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir įmokas „Sodrai“, ir kitus mokesčius.
Visa tai rodo, kad nors tarptautiniame kontekste atrodome neblogai, turime dar daug ką nuveikti. Ekonominė laisvė – tiesiausias kelias, vedantis į ekonominę gerovę. Žmonių pajamų didėjimą ir geresnį gyvenimą nuolat žadantys politikai to neturėtų pamiršti.
